Palaidoti gyvi po namo griuvėsiais savo lovoje. Tokia neeiline istorija dalijasi ukrainiečių pora, į kurios namą naktį pataikė ir jį į šipulius sugriovė Rusijos raketa „Iskander“. Tokia sunkioji ginkluotė paprastai naudojama norint smogti į karinius taikinius, bet rusai ją paleido į gyvenamuosius namus.
Viename Charkivo rajonų – vieta, kur pataikė rusiška raketa „Iskander“, ji visiškai sunaikino gyvenamąjį namą. Būtent tuo momentu pirmame aukšte savo kambaryje buvo vyras ir žmona. Jie kaip tik ruošėsi miegoti.
Visa tai nutiko apie 11 valandą vakaro.
Ryški strėlė pakyla į orą. Šį vaizdą užfiksavo Charkivo žmonės, gyvenantys miesto pakraštyje. Ir tokia „Iskander“ raketa gali nuskrieti iki 500 kilometrų, todėl jos paleidžiamos iš Rusijos teritorijos – kaimyninės Belgorodo srities. O vienos raketos kaina – apie 3 milijonai dolerių.
Jomis paprastai smogiama į karinius objektus, bet ne į gyvenamuosius namus.
Kai „Iskander“ raketa priartėjo prie Charkivo – Igoris ir Olga išgirdo ūžiant sirenas, oro pavojaus signalą. Tačiau jie net nespėjo pakilti iš lovos, namas kaipmat ėmė griūti.
„Mūsų lova – centre visų šių griuvėsių, kurie liko. Čia buvo tariamai pati saugiausia mūsų vieta. Nėra langų – tik vienos priekinės durys“, – pasakoja namo gyventojas Igoris Videnko.
Sutuoktiniai – vieninteliai šio daugiabučio namo gyventojai, mat kiti persikėlė į saugesnes vietoves. Garsus sprogimas taip išgąsdino kaimyninių namų gyventojus, kad šie jau ruošėsi slėptis nuo skraidančių plytų.
„Sprogimas, triukšmas, švilpimas. Tęsėsi apie tris minutes, o po to – tyla. Aš atsisėdau ant lovos, užsiklojau antklode ir žiūriu į lubas, kada jos nukris ant manęs. Pagalvojau, kad į mano namus pataikė bomba. Išdrįsau išeiti į gatvę, o mano durys tiesiog išvirto. Bet aš išeiti negaliu, nes vien griuvėsiai. Štai, viskas, ką matote, buvo ant slenksčio“, – kalba kaimynė Liudmila.
Neįtikėtina, bet sutuoktiniai, priešingai nei kaimynai, sprogimo neišgirdo. Mat jį nustelbė griūvančio namo dundesys. Lubos ėmė trupėti, oras prisipildė dulkių – iškart pasidarė tamsu. Viskas įvyko akimirksniu, tiesiog per kelias sekundes.
„Aš net negirdėjau jokio sprogimo. Man atrodė, kad viskas tik byra. Tas namuose sklindantis triukšmas: du didžiuliai mediniai balkiai, jie ant mūsų nukrito ir prispaudė. Krito ir lubos ant mūsų. Mus visiškai užvertė ir dar žeme užpylė. Viskas, kas griuvo, ant mūsų“, – sako namo gyventoja Olga Videnko.
Atsidūrusi po griuvėsiais, Olga ėmė panikuoti. Sutuoktiniai neįsivaizdavo, kiek laiko jiems teks išbūti po nuolaužomis. Taigi Igoris, nuraminęs žmoną, visas jėgas sutelkė bandydamas prasikrapštyti tarp griuvėsių tarpą ir bent taip įsileisti oro.
„Žmona supanikavo, bet po to apsiramino, kai suprato, kad mes gyvi. Viskas normaliai. Rankas kojas jaučiame? Jaučiame. Matome – matome. Mus žiauriai užvertė. Aš žmoną šiek tiek pridengiau ir mano dešinioji ranka liko laisva. Ir aš pamažu ėmiau kažkur kažką sklaidyti, kad mums patektų oro. Maždaug po 25 minučių atvyko pagalba, mes pradėjome rėkti, kad esame čia“, – pasakoja Igoris.
Atvykę gelbėtojai išgirdo rėkiančius žmones. Po griuvėsiais Igoris su Olga išbuvo maždaug valandą. Jie jautė kojas, bet niekaip negalėjo pajudėti, nes nuolaužos jas kaip reikiant prispaudė.
„Du metrai virš mūsų – vien plytos. O ant jų viršaus dirba pagalba, kuri sprendžia, ką daryti ir kaip mus pasiekti. Mums abiem prispaudė kojas, liemenį dar galėjau pajudinti, o kojos prispaustos“, – aiškina Igoris.
Vos tik gelbėtojai ištraukė Igorį ir Olgą iš griuvėsių, juos kaipmat išvežė stebėjimui. Kaip vėliau paaiškėjo, pora rimtai nenukentėjo ir juos galima vadinti tikrais laimės kūdikiais.
„Dar vakar komentaruose „Youtube“ rašė, kad visa tai melas. Nes po viso to neįmanoma išgyventi ir vaikščioti. O aš vakar čia po griuvėsius vaikščiojau, apžiūrinėjau“, – tikina Igoris.
Akivaizdu, kad iš namo liko tik nuolaužų krūva, jo atstatyti neįmanoma. Namas buvo pastatytas 1870 metais, pergyveno du pasaulinius karus ir kelias revoliucijas. Tačiau Rusijos karo prieš Ukrainą atlaikyti jam nepavyko. Igorio automobiliai taip pat sugadinti.
O netekę namų sutuoktiniai dabar glaudžiasi pas savo vaikus, kurie išvyko iš šalies, bėgdami nuo karo. Tačiau visa tai laikina, nes kai vaikai sugrįš namo, Igoriui ir Olgai reikės ieškoti naujo prieglobsčio – savo namų jie jau nebeturi.
