Rusija oficialiai pranešė, kad jau nuo trečiadienio ryto šildymui, maisto ruošimui ir elektros gamybai reikalingos dujos į Europą tekės vos 20 procentų pajėgumu.
Maskva meluoja apie neva sugedusių turbinų remontus, o Europos energetikos ministrai Briuselyje svarsto, kaip padėti nuo rusiškų dujų labiausiai priklausomai Vokietijai atlaikyti dujų spaudimą. Ir panašu, kad ne visos šalys nori padėti vokiečiams.
Ministrai susitarė dėl švelnesnio nei planuoja, neįpareigojančio plano krizės akivaizdoje sutaupyti bent 15 proc. dujų.
Tai, kad dujos Rusijai yra ne tik svarbus pajamų šaltinis, bet ir galingas ginklas, leidžiantis įtakoti ir bausti Europos sostines už Maskvai nepatinkančius sprendimus – Kremlius netikintiems dar kartą įrodys trečiadienį.
Po turbinos remonto atsukęs „Nordstream 1“ kranelį Europai tik 40 procentų pajėgumu, Putinas rytoj 7 val. ryto žada jį prisukti iki vos 20 procentų viso pajėgumo, tai yra 33 mln. kubinių metrų dujų per parą.
„Rusija yra atsakinga dujų tiekėja“, – sako Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Putino atstovas meluoja – neva reikia taisyti dar vieną turbiną. Bet net neslepia tikrosios priežasties – Kremliui nepatinka už karą įvestos sankcijos.
„Yra nesklandumų su kita turbina. „Gazprom“ šią situaciją sprendžia. Kartoju: situaciją kritiškai apsunkina apribojimai ir sankcijos, kurias mums įvedė“, – teigia D. Peskovas.
„Visa tai Rusija daro tyčia. Kad europiečiams būtų kuo sunkiau pasiruošti žiemai. Tai atviras dujų karas, kurį Rusija kariauja prieš vieningą Europą. Būtent taip reikia tai vadinti“, – tvirtina Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelensky.
Zelenskis kalba be užuolankų. Vokietijos ir ES pareigūnai taip pat sako, kad jokio gedimo „Nordstream 1“ – nėra.
„Žinome, kad tam nėra techninių priežasčių. Tai yra politiškai motyvuotas veiksmas. Turime būti tam pasiruošę. Būtent todėl prevencinis dujų paklausos sumažinimas yra išmintinga strategija“, – teigia ES energetikos komisarė Kadri Simson.
ES šalys Briuselyje laužo galvas, kaip nesušalti žiemą ir tuo pat metu padėti Vokietijai, labiausiai priklausomai nuo rusiškų dujų.
Tik štai Europos sostinės tiek šlifavo dujų taupymo planą, kad jis tapo neįpareigojančiu. Šalys susitarė savanoriškai mažinti dujų vartojimą 15 proc. Taupyti jau nuo kito mėnesio iki kitų metų kovo. Tačiau kiekviena šalis pati spręs kaip ir kurioje vietoje mažinti dujų sąnaudas.
„Bet žvelgiant į ateitį, svarbu visiškai atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energijos“, – kalba Estijos ekonomikos ministrė Riina Sikkut.
Berlynas pripažįsta, kad priklausomybė nuo rusiškų dujų per didelė, bet nesutinka, kad susitarimas tėra solidarumo su Vokietija aktas.
„Jei Lenkiją, Vokietiją ar Prancūziją ištiks ekonominė krizė – kitos EU šalys taip pat nukentės“, – tvirtina Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Nežinia, kaip šalims seksis taupyti, bet jau dabar ne visos sostinės sako norinčios veržtis diržus dėl kitų. Ispanijai ir Portugalijai, turinčioms mažai jungčių su kitomis ES šalimis žadamos išimtys, taupyti teks mažiau. O Varšuva pareiškė nenorinti dalintis savo sukauptais dujų rezervais su tais, kurie kažkada pasirinko priklausyti nuo Rusijos.
„Mums nereikia apribojimų. 11 šalių turi apribojimus, bet Lenkija ne. Ir nėra poreikio, nes mūsų saugyklos pilnos. Dujos į Lenkiją tiekiamos“, – sako Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa.
Nepaisant prieštaravimų – šalys planui pritarė. Išskyrus Vengriją. Tiesa, dujų taupymo plane numatytas ir priverstinis taupymo mechanizmas. Jį galės įjungti ne EK – tokį siūlymą šalys atmetė – o ES priverstinį taupymą ekstra atveju galės įjungti atskiru balsavimu.
