Alkoholio mokesčių karas įsiplieskė tarp Baltijos kaimynių Latvijos ir Estijos, kurios yra vienos didžiausių alkoholio vartotojų ES.
Pirma, Estijoje nuo liepos 1 d. įsigaliojo 25 proc. sumažintas alkoholio muitas, siekiant neleisti žmonėms keliauti į Latviją nusipirkti pigaus gėrimo.
Dabar Latvija, norinti apsaugoti prekybą svaigalais pasienyje su Estija, pati sumažino savo lėšas 15 proc.
Tai laikinas sumažinimas iki kitų metų vasario 29 d., o tai reiškia, kad Latvijoje alkoholis išliks pigesnis nei Estijoje.
Tai išryškino Talino ir Rygos vyriausybių širdyje iškilusią dilemą: ar mažinate alkoholio mokesčius, kad padėtumėte verslui ir tarpvalstybinei prekybai, ar išlaikote aukštą muito lygį, kad apsaugotumėte žmones nuo pavojų sveikatai, susijusių su per dideliu alkoholio vartojimu?
Tačiau alkoholio mokestis yra daugiau nei tik vidaus problema. Tai verčia suabejoti, ar reikia apriboti, kiek alkoholio galima laisvai tekėti per ES bendrosios rinkos sienas.
Laiminga valanda? Kiek kainuoja alkoholis Estijoje ir Latvijoje?
Estijos ekonomikos tyrimų instituto skaičiavimais, 2018 metais vidutinio esto atlyginimo pakako nusipirkti 365 litrus alaus arba 56 litrus stipriųjų gėrimų. Už tą pačią sumą latvis vietoj to galėtų nusipirkti 770 litrų alaus arba 89 litrus stipriųjų gėrimų.
Pernai vasarį Estijoje pusės litro degtinės „Absolut“ (40 proc.) butelis kainavo 10,99 euro, Latvijoje – 7,99 euro.
Pasaulio sveikatos organizacija abi šalis vertina žemai pagal jų pažangą diegiant kainodaros politiką, kuri galėtų padėti sumažinti vartojimą ir žalingą alkoholio poveikį.
Blaivi statistika: Latvijos pasienio prekybos alkoholiu vertė
Latvijos pasienyje su Estija išaugo didelės parduotuvės, besispecializuojančios prekyba alkoholiniais gėrimais, o „Reuters“ skaičiuoja, kad tarpvalstybinė prekyba Rygoje siekia 45 mln.
Tačiau manoma, kad alkoholio mokesčių mažinimas kainuos brangiau, todėl valstybės iždas netenka 70 milijonų eurų pajamų.
Vis dėlto nieko nedarymas, kai Estija mažina mokesčius stipriam alkoholiui ir taip atgraso savo piliečius nuo kelionių į Latviją pigių gėrimų, Rygos vyriausybės teigimu, reikštų 92 mln.
Kuo blogas gėrimas Baltijos šalyse, palyginti su likusia Europa?
Alkoholio suvartojimas trijose Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – tradiciškai didelis ir viršija ES vidurkį.
Todėl iš pirmo žvilgsnio akcizo mažinimas alkoholiui gali atrodyti priešingai nei reikalaujama.
Iš tiesų tai prieštarauja kitų ES vyriausybių tendencijoms. Tuo tarpu PSO rekomenduoja didinti akcizus kaip priemonę kovojant su piktnaudžiavimo alkoholiu žala.
PSO 2016 metų statistika rodo, kad Lietuva buvo daugiausia alkoholio vartojusi šalis Europoje.
Į dešimtuką pateko Latvija ir Estija.
Nuo tada Vilnius pradėjo susidorojimą – uždraudė visų formų alkoholio reklamą, padidino mokesčius ir įstatyminį amžių girtavimui.
Estija taip pat padarė pažangą, nes 2018 m. alkoholio vartojimas pasiekė žemiausią lygį per 10 metų po vyriausybės pastangų išspręsti šią problemą.
Jos veiksmai apėmė 90% padidintus mokesčius alui 2017 m.
Didėjančių mokesčių pagirios
Šalutinis žygio poveikis buvo tas, kad dėl to padidėjo tarpvalstybinė prekyba su Latvija, nes estai ten ieškojo pigesnių alkoholio.
Tai reiškė, kad nors mokesčiai buvo didinami, į Talino valstybės iždą įplaukė mažesnė suma, nei tikėtasi.
Kitas atmušimas buvo tai, kad tai atgrasė suomius nuo kelionės į Estiją pigaus gėrimo.
Tuomet, artėjant Estijos parlamento rinkimams šių metų kovą, viešos diskusijos perėjo prie idėjos sumažinti alkoholio mokesčius ir susigrąžinti per sieną prarastus pinigus į Latviją.
Liepos 1 d. įsigaliojo 25% sumažinimas, paskatinęs šį mėnesį kaimynės Latvijos atsakomųjų veiksmų.
Ką sako ekspertai?
„Tai nerimą kelianti situacija ir bent iš dalies mes (Estija) ją sukėlėme patys“, – „Euronews“ sakė Lauri Beekmann, Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklo vykdomasis direktorius.
„Alaus mokesčio padidinimas (2017 m.) buvo aiškiai per greitas ir per staigus. Alkoholio mokesčių didinimas yra veiksminga priemonė, tačiau tai nėra absoliuti priemonė.
„Jei yra kaimyninė šalis, kurioje pajamų lygis yra šiek tiek žemesnis, o kainos taip pat mažesnės, reikia į tai atsižvelgti.
„15 metų buvome kitoje to klausimo pusėje su Suomija, kai suomiai į mūsų valstybės biudžetą atnešė nemažą sumą. Deja, tą patirtį tarsi pamiršome ir dabar esame panašioje situacijoje.
„Latvijos žingsnis yra sunkiai suvokiamas, nes dabar jie galvoja tik apie pinigus, o tai tikrai didelė jų gerojo kaimyno problema, todėl tai nėra labai diplomatiška, jei taip galiu pasakyti.
„Tačiau bendra alkoholio politika Estijoje labai pagerėjo.
Koks yra geriausias kelias pirmyn?
„Kaip pasisako už alkoholio politiką, manome, kad raktas yra ES rankose, nes vienos valstybės narės negali išspręsti tarpvalstybinės prekybos alkoholiu“, – tęsė Beekmannas.
„Suomija daug turtingesnė už Estiją, niekaip negalime patys suvienodinti mokesčių lygių. Latvija gerokai atsilieka nuo Estijos, o susidomėjimas kainomis kitoje pusėje vis tiek išliks.
„Aišku, tarpvalstybinė prekyba yra ES dalis. Tačiau su akcizais apmokestinamomis prekėmis, tokiomis kaip alkoholis, kuri nėra „įprasta prekė“, tarpvalstybinė prekyba sukelia rimtų problemų.
„Mūsų nuomone, problema yra dėl dabartinių orientacinių alkoholio lygių – kitaip tariant, kiek alkoholio žmonės gali atsinešti per sieną.
„Šiuo metu reglamentas yra gana juokingas ir valstybės narės neturi priemonių su juo kovoti.
„Ir rezultatas dabar matomas prie Estijos ir Latvijos sienos. Taip pat prie Suomijos ir Estijos sienos.
„Štai kodėl mes, Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklas, raginame šias vyriausybes bendradarbiauti, o ne konkuruoti ir sutelkti dėmesį į darbą siekiant bendros žinios Briuseliui.
ES teigia, kad šalys gali nustatyti ribas, kiek alkoholio galima įvežti į šalį, tačiau ribos turi būti ne mažesnės kaip 10 litrų stipriųjų gėrimų; 90 litrų vyno; arba 110 litrų alaus.
Ką sako Latvija ir Estija?
Estijoje ir Latvijoje „Euronews“ pateikti pareiškimai rodo tam tikrą konfliktą tarp ministerijų.
Tanelis Kiikas iš Estijos socialinių reikalų ministerijos sakė: „Alkoholio akcizo mažinimo tikslas yra pakeisti pasienio prekybą, tačiau Estijos žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė yra svarbesnė už tai.
„Alkoholio akcizo mažinimas kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai ir gali turėti nepageidaujamų pasekmių, jei alkoholio vartojimas vėl didės.
Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos „Euronews“ atsiųstame pranešime rašoma: „Akcizo sumažinimui, tokiu būdu padarant alkoholį prieinamesnį gyventojams, nepritarė ir jam griežtai nepritarė Latvijos Respublikos sveikatos ministerija.
– Ministerijos nuomone, sprendimas mažinti akcizą buvo priimtas skubotai ir neįvertinus visų neigiamų ilgalaikių pasekmių.
