Eksperto teigimu, Rusija sąmoningai naudojasi aštriomis ukrainiečių emocijomis į nelaisvę patekusių „Azovo“ karių tema.
Masinės Ukrainos karių žudynės, rusų išvežtų iš Azovostalio gamyklos į okupuotą Olenivką, yra informacinė ir psichologinė operacija, o „Azovo“ karius Rusija taikiniu pasirinko neatsitiktinai, liepos 31 dieną pareiškė karo ekspertas Dmitrijus Snegirevas.
„Apie „Azovo“ žmones Rusijos informacinėje erdvėje bus kalbama mažiausiai metus. Esmė ta, kad ši tema labai skaudi Ukrainai ir yra aktyviai propaguojama Rusijos žiniasklaidos bei specialiųjų tarnybų, siekiant sukurti politinę nesantaiką viduje mūsų šalyhje“, – sakė Snegirevas, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Rusija pranešė pakvietusi Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus ekspertus ištirti, kaip žuvo dešimtys Ukrainos karo belaisvių, laikomų Maskvos remiamų separatistų, praneša Reuters.
Tai įvyko po to, kai penktadienį per išpuolį prieš kalėjimą Olenivkoje, Rusijos okupuotame Donecke, žuvo mažiausiai 50 karo belaisvių. Abi karo pusės dėl sprogimo kaltino viena kitą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad penktadienį paaiškėjus, kad rusų kontroliuojamoje teritorijoje Olenivkoje, Ukrainos rytuose, buvo nužudyta daugiau nei 53 Ukrainos karo belaisvių, internete paviešinti vaizdai po išpuolio.
Rytų Ukrainos prorusiški separatistai penktadienį pareiškė, kad mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisvių, paimtų į nelaisvę per kovas dėl Mariupolio, žuvo per Ukrainos pajėgų apšaudymą ir dar daug buvo sužeista, bet Kyjivas šią informaciją paneigė.
Donecko separatistų atstovas Danilas Bezsonovas teigė, kad ukrainiečiams apšaudžius kalėjimą Olenivkos mieste iš amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS žuvo mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisvių, o 75 buvo sužeisti.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėliau paskelbtame pranešime kategoriškai paneigė separatistų ir Maskvos kaltinimus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios visiškai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, niekada nevykdė ir nevykdo civilės infrastruktūros apšaudymų, juolab vietose, kur tikriausiai laikomi karo belaisviai“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Maždaug 2,5 tūkst. ukrainiečių karių pateko į nelaisvę gegužę, po įnirtingų kovų dėl Ukrainos Azovo jūros Mariupolio uostamiesčio, kur kelis mėnesius slėpėsi milžiniškoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.
Naujos palydovinės nuotraukos: „Azov“ kariai pražudyti patalpoms sprogus iš vidaus
Nauji palydoviniai vaizdai rodo, kad patalpos, kuriose per sprogimą žuvo ir beveik neatpažįstamai žuvo rusų okupuotoje teritorijoje laikyti Ukrainos kariai veikiausiai buvo susprogdintos iš vidaus.
Pastatui padarytos žalos pobūdis nebūdingas raketų atakai, kaip tvirtina rusai, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Iš Ukrainos karių žudynių vietos okupuotoje Olenevkoje pasirodė naujos palydovinės nuotraukos. Filmuota medžiaga patvirtina, kad pastatas buvo susprogdintas iš vidaus. Palydovines nuotrauka paskelbė amerikiečių žurnalistas Christopheris Milleris.
„Naujos nuotraukos iš Olenevkos kalėjimo Rusijos okupuotoje Ukrainos Donecko srityje, kur mažiausiai 50 ukrainiečių karo belaisvių žuvo per išpuolį, kurį Kijevo teigimu – ir preliminariais duomenimis – įvykdė Rusijos kariai“, – rašė žurnalistas.
Milleris parodė Maxar palydovo duomenis prieš tragediją (liepos 27 d.) ir po tragedijos (liepos 30 d.). Iš kosmoso aiškiai matyti, kad iš vidaus buvo nuplėštas skardinis barako stogas. Vertinant iš vaizdų, pastatas nepatyrė žalos, susijusios su HIMARS raketos ataka.
