Paprastai įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai uždirba gerokai daugiau nei likusieji darbuotojai.
Tačiau tūkstančiai vadovų Lietuvoje per mėnesį gauna pajamas, kurios nesiekia nė minimalios algos, kurią galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Kodėl vadovai uždirba mažai
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje oficialiai yra įdarbinta 44,1 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų.
18,7 tūkst. arba 42 proc. iš jų dirbo visą gegužės mėnesį ir deklaravo gavę oficialias pajamas, kurios viršijo 1 eurą, bet nesiekė nė 924 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 708 eurų į rankas.
Tiesa, „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad tarp minimumo negaunančių vadovų yra ir sodininkų, gyvenamųjų namų bendrijų, kitų mažų įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovai.
Pažymėtina, kad bendrai iki 924 eurų gegužę uždirbo 100 tūkst. darbuotojų.
Bene paprasčiausias paaiškinimas, kodėl tiek mažai uždirba kai kurie vadovai, būtų tas, kad oficialiai jie nedirba visos darbo dienos.
Kita vertus, kai kuriems galbūt „neapsimoka“ įdarbinti save įprastu būdu.
Šiuo metu visų vadovų Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra 2026 eurai neatskaičius mokesčių. Įdarbinęs save su tokia alga, vadovas į rankas gautų daug mažiau – tik 1265 eurus.
Skirtumą, t.y. 761 eurą (plius, 36 eurus kaip darbdaviui), tektų sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai – gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o „Sodrai“ – socialinio draudimo įmokų pavidalu.
Jeigu visus 1265 eurus iš algos jis išleistų įprastoje parduotuvėje, pvz., už išmanųjį telefoną ar kompiuterį, dalį jų sumokėtų ir kaip pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio tarifas yra 21 proc.
Jeigu tokį telefoną ar kompiuterį jam nupirktų jo paties vadovaujama įmonė už įmonės pinigus, ji arba jos vadovas sutaupytų beveik 1 tūkst. eurų, nes nereikėtų mokėti GPM, „Sodros“ įmokų, be to, PVM būtų galima susigrąžinti.
Galiausiai įmonės savo buhalterijoje skaičiuoja nusidėvėjimą. Laikoma, kad daiktai praranda vertę, tad tai galima nurašyti į sąnaudas ir sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą.
Žinoma, jeigu kompiuterį ar telefoną vadovas naudotų išskirtinai asmeninėms reikmėms, tokį pirkinį reikėtų įforminti kaip pajamas natūra. Tuomet mokesčių tektų mokėti daugiau.
Tačiau vargiai kuris nors direktorius, skambinantis ir darbo ir asmeniniais reikalais, telefoną deklaruoja kaip pajamas natūra.
Kaip gudrauja verslininkai
Neseniai VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė portalui tv3.lt pasakojo, kad tokio įmonių lėšų naudojimo asmeninėms vadovų reikmėms vis dar pasitaiko.
„Įmonės turtas gali būti naudojamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti ir tai savaime – nėra neteisėta veikla, tačiau galioja tam tikros papildomos mokestinės taisyklės, t. y. turto naudojimas turi būti teisingai apskaitytas ir sumokėti atitinkami mokesčiai.
Dauguma įmonių pajamas natūra skaičiuoja teisingai, o vertinant pastarųjų kelių metų laikotarpį (2020–2023 m.), stebime teigiamas pajamų natūra deklaravimo tendencijas“, – komentavo VMI atstovė.
Esą pajamas natūra už 2023 m. deklaravo vos ne 3 kartus daugiau įmonių nei už 2020 m., beveik 5 kartus išaugo ir jų apskaičiuotų pajamų suma.
„Kaip bebūtų, dalis įmonių vis dar bando dirbtinai praplėsti darbuotojų asmeniniams poreikiams naudojamo įmonės turto sampratą“, – pripažino R. Virvilienė.
Anot jos, tikrinant įmones 2022–2023 m, dėl to į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė apie 15 mln. eurų.
„Pavyzdys iš praktikos – beveik 200 tūkst. papildomų mokėtinų mokesčių Atlikus įmonės patikrinimą, nustatyta, kad vadovas asmeniniams poreikiams naudojo įmonės automobilį. Įsigytas prabangus automobilis už daugiau nei 100 tūkst. eurų, o pirkimo PVM įtrauktas į PVM atskaitą.
VMI kilus klausimams, teigiama, kad buvo ketinama jį parduoti įmonės vadovui, gaunančiam toje įmonėje minimaliam atlyginimui artimą algą“, – pasakojo departamento direktorė.
Be to, ta pati įmonė įsigijo butą, pagrindžiant, kad jis naudojamas įmonės veikloje. Visgi patikrinimo metu nustatyta, kad ten gyvena įmonės vadovo šeima.
„Atlikus išsamų įmonės turto panaudojimo asmeniniams poreikiams tyrimą, nustatyta, kad į PVM atskaitą kelių metų laikotarpiu įtraukta garsių prekinių ženklų, tokių kaip „Guess“, „Calvin Klein“, „Tommy Hilfiger“ ir kt. moteriškų bei vyriškų rūbų, rankinių ir avalynės.
Įmonės lėšomis įsigytas net terariumas ropliams bei papildomos jo įrangos, taip pat maisto ropliams ir šunims. Įsigyjama ir smulkių buities prekių, nesusijusių su įmonės vykdomos veiklos pobūdžiu: šampūnai, plaukų lakas, dantų pasta, plaukų formavimo žnyplės, palapinė, čiužiniai ir kt.“ – nurodė VMI atstovė.
