Brangs alkoholis, bet gyventojai – skeptiški: „Gėrė ir gers, ir paskutinius centus pragers“

Kasmet vis daugiau kainuojantis alkoholis brangs ir toliau – vidutiniškai po 5–10 procentų artimiausius trejus metus. Tokį siūlymą Seimui parengė Finansų ministerija.

Pasak ministrės Gintarės Skaistės, pagrindinis tikslas yra paskatinti žmones mažiau gerti, visgi, kad tai suveiks, mažai tiki ir kalbinti praeiviai, ir dalis ekonomistų. 

Lazdijų rajono Simno miestelyje sutikti žmonės sakė nepastebintys, kad tautiečiai lipa iš daugiausiai išgeriančių europiečių dugno, nors statistika byloja būtent apie tai. Populiariausia prekė esą – didesnės talpos alus.

Gyventojai: įtakos nepadarys

Žmonės laikėsi nuomonės, kad priklausomybę turintiems žmonėms akcizo dydis įtakos nedaro:

„Vyras gavo algą – ar pigu, ar brangu, jei jis nori alkoholio, pragers pinigus ir bus tik blogiau.“

„Žmonės, kurie turi tą polinkį, jie gėrė ir gers, ir paskutinius centus pragers.“

„Dėl manęs – tegul jis brangsta dvigubai, aš jo nevartoju.“

Anot Finansų ministerijos, parengto alkoholio akcizų tarifų didinimo plano, per ateinančius trejus metus svaigalai kasmet turėtų brangti po 5–10 proc. Kiekvieną butelį alkoholio tai pabrangintų nuo trijų iki maždaug 30-ies centų.

Kaip aiškina finansų ministrė Gintarė Skaistė, esminis to tikslas – atbaidyti žmones nuo svaigalų.

„Norint užtikrinti, kad sveikatos politikos tikslai būtų pasiekti, siūloma šiek tiek stabilizuoti įperkamumo augimą ir užtikrinti, kad vartojimas arba mažėtų, arba išliktų stabilus“, – paaiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Alkoholis – prabangos prekė?

Ekonomistas Algirdas Bartkus svarstė, kad didžiajai visuomenės daliai svaigalai ir dabar nėra būtinoji prekė, o jiems brangstant, mažės ir akcizo surinkimas.

„Tai yra priklausomybę turintys asmenys. Visiems kitiems, kurie neturi priklausomybės, tai yra prabangos prekė ir, jeigu ekonomika smunka ar realios pajamos smunka, atitinkamai paklausa alkoholiui smunka. Tas pats dėjosi ir per infliacinius tarpsnius“, – dėstė ekonomistas.

Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais alkoholio prekyba jau traukėsi – net ir gruodį, prieš didžiąsias žiemos šventes, pardavimai smuko 8 proc., lyginant su gruodžio mėnesiu prieš metus.

„Mano subjektyviu supratimu, esminės įtakos maisto vartojimo kritimui turėjo būtent alkoholio segmentas. Dėl pakilusių akcizų žmonės arba mažina vartojimą, arba, kas labiau tikėtina, nemažina vartojimo, bet pereina iš legalios į nelegalią produkciją“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ministrė taip nemano, esą akcizus didina ir kaimynai.

„Esminio postūmio neturėtų būti keičiant elgseną, nes tai yra nuosekli politika ir daromi panašūs sprendimai kaip ir kaimyninėse valstybėse“, – įsitikinusi G. Skaistė.

Ekonomistas: nesitikėkite biudžeto prieaugio

Ekonomisto A. Izgorodino nuomone, alkoholio akcizą kuriam laikui derėtų palikti ramybėje.

„Manau, kad būtų sveika keletą metų palikti akcizą ties dabartiniu dydžiu, jo nedidinti ir leisti gyventojų finansams atsigauti“, – siūlė jis.

Pastaruosius porą metų alkoholio akcizo surinkimai didėjo po tris procentus.

„Savotiška idėja yra tokia – padidiname akcizus tiek, kad nenumuštume paklausos, o pinigų į biudžetą būtų daugiau ir daugiau. Tik visada, jei pereiname į nuosmukio fazę, iš alkoholio akcizų tikrai neverta tikėtis didelių prieaugių“, – paaiškino ekonomistas A. Bartkus.

„Matyt, akcizų politikos tikslas nėra tik surinkti valstybės biudžeto pajamas, bet ir siekti vartojimo mažėjimo. Vartojimo mažėjimas, iš vienos pusės, daro neigiamą įtaką biudžeto pajamoms, iš kitos pusės, tai – gera naujiena, nes, reiškia, kad politika pasiteisina“, – kalbėjo ministrė G. Skaistė.

Trejus ateinančius metus turėtų brangti ir cigaretės bei kiti tabako gaminiai, elektroninių cigarečių skysčiai 7–30 procentų. Pakuotės kainą tai padidintų apie 20-čia centų kasmet. Finansų ministerijos planui šįkart neprieštarauja ir prezidentas.

„Pavyzdžiui, Australijoje cigarečių pakelis kainuoja 35 eurus. Mūsų akcizai tikrai nėra tokie dideli kaip daugelyje kitų ES valstybių. Kas taip pat pozityvu – kad pagaliau galime planuoti toliau į priekį ir tie 3 metų planai leidžia prisitaikyti tiek vartotojui, tiek ir alkoholio-tabako verslo pramonės atstovams“, – dėstė Gitanas Nausėda.

Akcizų didinimo tarifus dar svarstys Seimas.

Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše. 

www.tv3.lt

Site Footer