Paskui brangstantį maistą brangsta ir alkoholiniai gėrimai. Per metus svaigalų kainos pakilo jau apie 13 proc., o kai kurių gėrimų – net trečdaliu. Išbrangus stipriesiems gėrimams, lietuviai atsigręžia į alų.
O gamintojai ir importuotojai teisinasi, neva produkciją brangina ne naudodamiesi gera proga papildomai uždirbti, o dėl pabrangusių žaliavų, energijos ir didesnių mokesčių. Kai kurie ekonomistai perspėja, kad trečdaliu pabrangus svaigalams parduotuvėse, pritrūkę pinigų žmonės svaigalų vis daugiau ims ieškoti pas pilstuko ir samanės pardavėjus.
Šiaulių rajono Meškuičių parduotuvėje alkoholio skyrius buteliais nukrautas nuo grindų iki pat lubų. Tačiau pirkėjai skundžiasi, kad kone kasdien brangstant svaigalams juos vis sunkiau įperka:
„Anksčiau kainavo alaus skarbonkė 95 centus, dabar 1,20 euro.“
„Vokietijoj 0,7 litro butelis kainuoja 5 eurus, pas mus apie 10 eurų.“
„Ką aš geriu, alų, pabrango 20–30 centų.“
„Alaus praktiškai nebegeriu, nes tai nesąmonė, lieka degtinė.“
Ir parduotuvės vadovė neneigia, kad svaigalai, kaip ir dauguma kitų produktų, pastaruoju metu ant brangimo bangos, tačiau pirkėjai besiskųsdami esą perlenkia lazdą.
„Kad brangtų kaip kiti galvoja, kas savaitę ar dvi, to nėra. Kyla visos kainos, proporcingai kyla. Bet kad būtų konkrečiai alus, stiprusis gėrimas, tokio pastebėjimo nėra“, – teigia parduotuvės vadovė Vilma Kazlauskienė.
Per metus Lietuvoje, anot Statistikos departamento, svaigalai pabrango apie 13 proc. Kiek mažiau – stiprieji gėrimai ir vynas, o daugiau – alus. Anot Alkoholio gamintojų ir importuotojų atstovo, Lietuvoje infliacijai viršijant 20 proc., tas pats vyksta ir svaigalų skyriuose.
Gėrimų kainos esą padidėjo dėl brangstančių grūdų, trąšų, elektros ir dujų. O iš ne ES šalių atvežami brangesnieji gėrimai esą dar labiau pabrango ir dėl smukusio euro kurso.
„Natūralu, kad alkoholis, kaip ir bet kokios kitos plataus vartojimo prekės, priklausomos nuo energetinių išteklių, infliacijos, tiekimo grandinių. Matome, kaip gyvena verslai, šitos prekės ne išimtis. Didėjo ir mokesčiai visoms alkoholinių gėrimų kategorijoms“, – teigia Alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka.
Visgi dėl akcizų padidėjimo alaus puslitris šiemet turėjo pabrangti vos 2 centais, sidro ir vyno – apie 10 centų, o stipriųjų gėrimų 30 centų. Tačiau štai parduotuvių lentynose kainas stebinčios įmonės „Pricer“ specialistai tvirtina, kad per metus net kai kurie pigiausi svaigalai Lietuvoje jau pabrango maždaug trečdaliu, o ypač didelis kainų šuolis įvyko šį rudenį – nuo rugsėjo jis siekia 20 proc. ir daugiau.
„Lietuvoje nėra galimybės konkuruoti kainomis, dažnu atveju, yra susitarimas prekybininko ir gamintojo draugiškai kainą pakelti ir pernešti vartotojui“, – teigia „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, palyginti su pernai, krito beveik visų kategorijų svaigalų pardavimai, išskyrus alų. Išbrangus stipresniems gėrimams, lietuviai didesniais kiekiais ima gerti alų. Ekonomistas Bartkus perspėja, kad smunkanti legalaus alkoholio prekyba signalizuoja pavojų – vis daugiau pigiausių svaigalų pirkėjų ims ieškoti nelegalaus alkoholio – pilstuko, samanės ir kontrabandinių butelių vadinamuosiuose „taškuose“.
„Šitie asmenys jau priversti kreiptis į nelegalų gaminį parduodančius asmenis. Jie ir gyvena iš asmenų, kurie nesugeba sudurti galo su galu“, – sako A. Bartkus.
Mažėjant akcizų surinkimui, alkoholio gamintojai ir importuotojai vyriausybę ragina atsisakyti akcizų didinimo alkoholiui plano, ypač, kai pigesnio alkoholio vis daugiau tautiečių plūsta į kaimynines šalis.
