Briuselis parėmė Lietuvą jos susidūrime su Kinija dėl Taivano, Pekinui piktai sureagavus į Baltijos šalies paramą Taipei.
Po bloko užsienio reikalų ministrų susitikimo Breste palaikė ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellas, kuris pareiškė, kad vyksta „aiškus solidarumas“ su Lietuva.
„Kai kurie dalykai [with China] sekasi gerai, kai kam – prasčiau“, – penktadienį žurnalistams sakė užsienio politikos vadovas. „Pažymėtina, kad susitikime kalbėjome apie Kinijos veiklą Lietuvoje ir šios veiklos poveikį visai ES. Valstybės narės išreiškė aiškų solidarumą su Lietuva ir diskutavome, kaip galėtume aktyviai tęsti šios krizės deeskalavimą.
Dėl didelio Kinijos pykčio Lietuva praėjusį lapkritį leido Taivanui savo sostinėje atidaryti vadinamąją atstovybę, de facto ambasadą – pirmąją tokio pobūdžio atstovybę Europoje ir tai, ką Kinija vadina „aiškiu šalies Vienybės pažeidimu“. – Kinijos politika.
Tačiau ginčai verda jau kurį laiką, iš pradžių prasidėjus Vilniui praėjusių metų gegužę pasitraukus iš vadinamosios 17+1 grupės – tokio formato, kuriuo Kinija derėjosi tiesiogiai su bloko rytinėmis šalimis.
Tada Pekinas, iš anksto nepranešęs, pradėjo riboti lietuviškų prekių patekimą į šalį, paskatino Baltijos valstybę stiprinti santykius su Taivanu, dar labiau sustiprindamas prekybos karą tarp abiejų pusių.
Lietuva atsitraukia?
Vilnius gruodį pareiškė nesiųsiantis diplomatinių pareigūnų į žiemos olimpines žaidynes Kinijoje, tačiau dabar šalies užsienio reikalų ministerija atsisako tai vadinti boikotu.
Anksčiau šį mėnesį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė, kad buvo „klaida“ leisti Taivanui atidaryti atstovybę savo vardu, o ne naudoti „Kinijos Taipėjus“, kad nekiltų grėsmė Pekino pretenzijoms į Taivaną.
Šie naujausi įvykiai gali būti ženklas, kad Vilnius traukiasi iš pradinių pozicijų, greičiausiai dėl Kinijos ekonominės galios, kuri taip pat verčia Europos įmones, tokias kaip Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“, nenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų.
Neseniai atlikta Baltijos šalies užsienio reikalų ministerijos apklausa parodė, kad tik 13% gyventojų palaiko dabartinę vyriausybės poziciją Kinijos atžvilgiu, daugiausia dėl jos įtakos Lietuvos verslui.
ES vienybės išbandymas
Vilnius dabar galbūt bando sušvelninti savo veiksmų smūgį, tačiau Borrellio žodžiai penktadienį jam bus sveikintina naujiena, nes jis tikisi parduoti savo ginčą su Pekinu kaip ES masto problemą, turinčią įtakos visai bendrajai rinkai, o ne tik. Lietuva.
Vyriausybę padrąsins ir pastarieji Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiai, teigiantys, kad Kinijos elgesys ginče su Lietuva „mums ir toliau kelia nerimą“.
Paties Taivano parama taip pat sustiprins Lietuvos viltis dėl ES harmonijos šiuo klausimu, salos valstybei pažadėjus 1 mlrd. JAV dolerių kredito fondą, skirtą padėti šalies verslui susidūrus su Pekinu.
Tolimesniu žingsniu Taipėjus teigia ketinantis Lietuvoje investuoti 200 mln. JAV dolerių, o į mikroschemų gamybą – sritį, kurią ES desperatiškai bando žengti į priekį – vieną iš sektorių, į kuriuos tikėtinos investicijos.
Tačiau paskutinis ginčas su Kinija yra tikras ES valstybių narių vienybės išbandymas, o tai, kaip jis klostysis per ateinančias kelias savaites ir mėnesius, gali nulemti tolesnį bloko ir Pekino santykius.
