Kai daugiau nei prieš metus Lietuvoje buvo leista atverti Taivano vardo prekybinę atstovybę, tarptautinėje erdvėje prasidėjo audra. Pekinas pritaikė Lietuvai nedeklaruotas tiesiogines sankcijas, jau nekalbant apie diplomatinių santykių lygio pažeminimą iš ambasadoriaus į laikinojo reikalų patikėtinio. Bet Lietuvos politikai labiausiai buvo išsigandę dėl antrinių sankcijų, pavyzdžiui, Vokietijos įmonėms, kurios dirba su mūsų šalimi.
Ir nors blogiausi scenarijai neišsipildė, nes Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos Lietuvai taikomų prekybos apribojimų, tačiau praėjus 2022 metams galima gana patikimai įvertinti, kokios naudos Lietuva gavo parėmusi Taivano savarankiškumą ir kokią žalą dėl to patyrė.
Prekyba su Pietryčių Azija nekompensavo Kinijos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pasakoja, kad, remiantis Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento) duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją per dešimt 2022 metų mėnesių krito 122,2 mln. eurų palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais, o lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietryčių Aziją plius Australiją per tą patį laikotarpį paaugo 90,2 mln. eurų.
„Taigi eksporto augimas į Pietryčių Aziją ir Australiją nekompensavo eksporto praradimų į Kiniją“, – sako A. Izgorodinas. Šiuo atveju Pietryčių Azija yra laikomos tokios šalys kaip Indonezija, Kambodža, Brunėjus, Filipinai, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Singapūras, Tailandas ir Vietnamas, pridedant ir Australiją.
Jeigu pridėtume Pietų Korėją ir Taivaną, tuomet lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietryčių Aziją būtų paaugęs 115,4 mln, eurų, kai į Kiniją krito 122,2 mln. eurų.
„Mano nuomone, kalbant apie Lietuvos eksporto kritimą į Kiniją politika turėjo labai mažą poveikį. Sakyčiau, kad Lietuvos ir Kinijos politinių santykių pablogėjimas turėjo 10-20 proc. dydžio poveikį bendram eksporto kritimui. 80 proc. įtakos sudarė Kinijos COVID-19 politika, nes Kinija praėjusiais metais taikė labai griežtą COVID-19 politiką, vadinamąją zero COVID-19 policy. Jie dar spalio mėnesį tęsė griežtą atsaką į kovidą, griežtą karantiną. Tai praktiškai Kinijos vartojimas buvo labai kritęs, jis buvo visiškai apribotas. Kitas aspektas, kad Kinijos įmonės neinvestavo į plėtrą irgi dėl to, kad Kinijos ekonomika buvo karantine. Vartojimo kritimas ir įmonių investicijų kritimas ir turėjo esminį poveikį tam, kad mūsų eksportas į Kiniją nukrito. Politika, manau, yra labai mažas faktorius“, – teigė pašnekovas.
Pasiteiravus, iš ko sprendžia, kad didesnę įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto kritimui į Kiniją turėjo ne politinis posūkis Taivano pusėn, o pačios Kinijos koronaviruso stabdymo politika, A. Izgorodinas teigė, kad Kinijos makrorodikliai labai silpni, nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas prasčiausias per kelioliką metų, vartotojų pasitikėjimas labai žemas, prekybos apimtys silpnos, o Kinijos regionų ekonominis aktyvumas irgi itin silpnas, nes griežtuoju laikotarpiu atsiradus bent vienam COVID-19 atvejui regione iškart buvo ribojamas ekonominis aktyvumas, o tai labai veikia ekonomiką ir vartojimą.
„Manau, kad mes pamatysime labai teigiamų siurprizų kalbant apie Lietuvos eksportą į Kiniją nuo pernai gruodžio mėnesio arba nuo šių metų pradžios, nes kaip tik dabar Kinijos valdžia radikaliai švelnina COVID-19 politiką, nepaisant to, kad dėl to švelninimo jie fiksuoja rekordinį koronaviruso atvejų skaičiaus augimą, bet, manau, Kinija toliau tęs kovido politikos švelninimą ir iki galo atsisakys kovido suvaržymų balandį ar gegužę. Tai automatiškai išprovokuos labai didelį Kinijos ekonomikos vartojimą, nes jos įmonės irgi yra pritaupiusios pinigų, panašiai kaip europiečiai buvo prikaupę per karantinus. Ir, manau, kad šiais metais, nepaisant komplikuotų Lietuvos ir Kinijos santykių, mes matysime didelį Lietuvos eksporto šuolį į Kiniją, taip pat matysime Lietuvos eksporto šuolį į kitas Europos Sąjungos šalis dėl to, kad Kinija užsakinės prekių iš Vakarų Europos, o Vakarų Europos įmonės kontraktinę gamybą duos Baltijos šalims“, – sako A. Izgorodinas.
Lietuvai Azija nėra tiek svarbi
Ekonomistas sako nemanantis, kad Kinija norėtų grįžti prie nedeklaruotų sankcijų Lietuvai dėl dviejų priežasčių. Pirma, Lietuvai pati Kinija savaime nėra svarbi tiesioginio eksporto partnerė, Kinijos dalis Lietuvos eksporto struktūroje yra maža. Mums Kinija yra svarbesnė, kai kalbama apie Lietuvos eksportą į Vokietiją ar Skandinaviją
„Nes Kinijos įmonės perka galutinį produktą iš vokiečių ir skandinavų, bet komponentus tiems produktams gamina Lietuvos įmonės. Tai mums labiau svarbus ne tiesioginis Lietuvos eksporto augimas ar kritimas į Kiniją, nes jis niekaip nepaveikia bendrų Lietuvos eksporto rodiklių, bet labai svarbu, kad Lietuva išlaikytų eksporto augimą į Vakarų Europą dėl Kinijos atsigavimo“, – teigia A. Izgorodinas.
„Kitas argumentas, pastaruoju metu nei Kinija, nei Lietuva nesiėmė agresyvios retorikos. Taip, tie santykiai yra šiek tiek sugadinti, jie pašliję, bet jie toliau neblogėja. Man atrodo, tas aspektas irgi yra labai svarbus. Kinijos ir Lietuvos politinių santykių bazė yra labai žema, bet ji nekrenta. Tai reiškia, kad kai Kinija atsisakys savo zero COVID-19 policy, manau, kad mūsų eksportas į Kiniją pradės augti, tuo labiau, kad jis kuklus ir nedidelis“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, Lietuvos įmonėms Pietryčių Azijos regionas, netgi ta pati Kinija, yra kol kas neištirta teritorija. Jo teigimu, mūsų įmonės daugiausia eksportuoja į Vakarų Europą, tai yra absoliutus Lietuvos eksporto prioritetas, o eksportas į Kiniją, Pietryčių Aziją ar tą patį Taivaną reikalauja didelio įdirbio – visų vidinio žaidimo taisyklių perpratimo, sertifikatų, licencijų gavimo, vietinių partnerių suradimo, atsiranda bėdų dėl laiko juostų skirtumo.
„Gerai, kad tas eksportas į Pietryčių Aziją ir Australiją auga, bet jis niekada neturės fundamentalios įtakos bendriems Lietuvos eksporto rodikliams. Mūsų bendrą eksporto rezultatą iš esmės veikia du regionai – tai Vokietija plius Vakarų Europa ir Skandinavijos regionas. Tie regionai turi esminės įtakos mūsų pramonės ir eksporto rodikliams, o Kinija, Pietryčių Azija, Australija yra toks malonus bonusas“, – sako pašnekovas.
Iš tarpusavio prekybos išlošia Taivanas, ne Lietuva
Kalbėdamas apie prekybą su Taivanu, A. Izgorodinas sako, jog šiuo aspektu padėtis yra įvairialypė: dvišalė prekyba su sala sparčiai auga ir tai gerai, bet iš to labiau išlošia ne Lietuva, o Taivanas.
„Iš esmės yra ir gerų, ir blogų naujienų. Gera naujiena yra tai, kad Lietuvos ir Taivano užsienio prekyba labai sparčiai auga ir auga į abi puses. Per praėjusių metų dešimt mėnesių lyginant su užpraėjusių metų dešimt mėnesių Lietuvos prekyba su Taivanu išaugo apie 60 proc. Iš jų 26,5 proc. išaugo Lietuvos eksportas į Taivaną ir 69 proc. išaugo Lietuvos importas iš Taivano. Akivaizdu, kad tas politinių santykių tarp Lietuvos ir Taivano šiltėjimas tikrai duoda labai gerą impulsą Lietuvos-Taivano užsienio prekybai“, – teigia A. Izgorodinas.
„Kitas svarbus aspektas, kad Lietuvos eksporto struktūroje į Taivaną atsiranda vis daugiau kategorijų, kuriose matomas augimas. Iš viso yra 97 Lietuvos eksporto kategorijos, iš jų praėjusiais metais 41 eksporto kategorija į Taivaną fiksuoja augimą. Tai reiškia, kad mūsų įmonės vis labiau atranda Taivano rinką kaip potencialią, perspektyvią ir tikrai tai įvyko dėl politinių santykių šiltėjimo. Bet dabar prasideda blogos naujienos. Blogos naujienos yra tokios, kad jeigu žiūrėtume pragmatiškai, kas labiau išlošia iš Lietuvos ir Taivano užsienio prekybos, tai čia atsakymas yra toks pats akivaizdus – išlošia Taivanas“, – teigia pašnekovas.
Pasak A. Izgorodino, 2021 metų dešimties mėnesių Lietuvos prekybos deficitas su Taivanu sudarė 53,7 mln. eurų, o 2022 metais per tą patį laikotarpį Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Taivanu padidėjo iki 98,6 mln. eurų.
„Tai čia yra dvi problemos. Pirma problema, kad Lietuva keletą metų iš eilės turi deficitinę prekybą su Taivanu, kas reiškia, kad Taivano eksportas į Lietuvą viršija Lietuvos eksportą į Taivaną, vadinasi, jie fundamentaliai gauna daugiau naudos iš užsienio prekybos nei mes. O kitas aspektas, kad Lietuvos ir Taivano užsienio prekybos deficitas auga. Tai reiškia, kad Taivano eksportas į Lietuvą auga sparčiau nei Lietuvos eksportas į Taivaną ir tai reiškia, kad iš abiejų pusių politinių santykių šiltėjimo kur kas labiau išlošia Taivanas, o ne Lietuva“, – sako ekonomistas.
Lietuva gali išlošti ateityje?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad iš paramos Taivano savarankiškumui Lietuva gali išlošti ateityje, jeigu Taivanas nuspręstų pradėti Lietuvoje investicijų projektus, kurių neturi jokia kita Europos Sąjungos šalis.
„Prekybos perorientavimas nuo Kinijos į kitas regiono valstybes, mano galva, yra geras dalykas, nes tai mažina priklausomybę nuo Kinijos, kaip autoritarinės valstybės, kuri gali stabdyti prekybą, bausti neoficialiomis sankcijomis dėl žymiai mažesnių, jos akimis, nusižengimų. Aišku, tą buvo galima daryti kitaip, nuosekliau, bet rezultatas būtų panašus. Kokios gali būti naudos? Tas naudas galime pamatyti vėliau, jeigu taivaniečiai nuspręs su Lietuva pradėti tokius investicijų projektus, kokių neturi jokia kita Europos Sąjungos šalis. Yra tokių ženklų, kad tas persilaužimas gali įvykti, nors jis nėra oficialiai skelbiamas“, – pasakoja profesorius.
Pasak T. Janeliūno, Taivanas ilgą laiką buvo izoliuotas investicijų prasme, labai retai investuodavo į aukštąsias technologijas užsienyje, nes bendra politika buvo tokia, kad viską reikia koncentruoti Taivane, mat tai buvo suvokiama kaip saugumo garantas arba draudimo polisas nuo grėsmių. Mintis čia ta, kad kuo didesnė pasaulio priklausomybė nuo Taivano technologijų, tuo didesnė tikimybė, kad pasaulis rūpinsis Taivanu ir jo nepriklausomybe.
„Bandymas pakeisti šią politiką ir išgauti iš Taivano pokytį, kad jis investuotų į kitas šalis, būtų didelis Lietuvos pasiekimas, jeigu tai įvyks. Mes šiuo atveju galime laimėti didelį pranašumą lyginant su kitomis šalimis Europos Sąjungoje. Jeigu tai atsitiks, tada galėsime sakyti, kad žaidimas buvo vertas žvakių. Kol kas to dar nėra, kol kas ta prekyba labai smulki, o tie prekybos perkėlimai į kitas šalis yra tik kompensavimas to, kas buvo prarasta su Kinija“, – teigė pašnekovas.
Armonaitės ministerija nepraranda vilties
Ekonomikos ir inovacijų ministerija mano, kad Lietuvos ir Taivano ekonominis bendradarbiavimas nuosekliai auga: Taipėjuje 2022 m. rugsėjį pradėjo veikti Lietuvos prekybos atstovas, lapkritį atidaryta pati atstovybė, vyko daug oficialių pareigūnų vizitų ir verslo misijų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną per dešimt 2022 m. mėnesių, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais, paaugo nuo 13,7 mln. eurų iki 17,7 mln. eurų. Tai yra 3,9 mln. eurų.
Beje, reikia pažymėti, kad Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje duris atvėrė vėliau nei planuota, nes ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė buvo pasipiktinusi Taivano pasyvumu. Tai buvo vienas iš nedaugelio Lietuvos būdų paspausti Taivaną padaryti namų darbus.
Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, vienas svarbiausių rezultatų – pirmoji taivaniečių rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“ investicija į Lietuvos lazerių įmonę „Litilit“.
„Taiwania Capital“ administruoja 200 mln. JAV dolerių vertės investicijų fondą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. „Tad, tikimasi, kad nemaža dalis to fondo atkeliaus į Lietuvos įmones“, – teigiama atsakyme.
Ministerija taip pat sako, kad artimiausiu metu Taivano Pramonės technologijų tyrimų institute (ITRI) pradės veikti demonstracinė Lietuvos lazerių laboratorija, kurioje Taivano įmonės galės susipažinti su Lietuvoje vystomomis lazerių technologijomis.
„Laboratorija atvers kelią bendriems Lietuvos ir Taivano projektams, padės didinti Lietuvos eksporto į šią Azijos rinką apimtis. 2022 m. spalio mėn. nacionalinis Sun Yat-Sen universitetas paskelbė, kad bendradarbiaudamas su Lietuva sukūrė pirmąjį didelės galios plonojo disko lazerio (TDL) prototipą“, – džiaugiasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ji dar mini, kad nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir Kinijos Respublikos (Taivano) banko „Export-Import Bank of the Republic of China“ (EXIMBANK) pasirašė memorandumą dėl institucijų bendradarbiavimo finansų ir verslo plėtros srityse. Įvyko susitikimai su „Eximbank“ atstovais, kurie valdo 1 milijardo dolerių vertės paskolų fondą.
„Tikimės, kad artimiausiu metu bus paskelbta ir apie pirmąsias paskolas iš paskolų fondų“, – sako ministerija.
„Taip pat praėjusiais metais Lietuvoje veiklą pradėjo Taivano blokų grandinių finansinių technologijų įmonė XREX. Veiklą Lietuvoje pradedanti XREX naujam padaliniui Vilniuje planuoja patikėti operacines, pinigų plovimo prevencijos ir kitas funkcijas“, – rašoma atsakyme.
Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, sausio mėnesį Lietuvoje laukiama dar vienos Taivano delegacijos ir ketinama pasirašyti naujų abipusių susitarimų. „Taip pat artimiausiu metu turėtų būti paskelbta daugiau informacijos apie kitus Taivano investicijų ir verslo projektus. Įsibėgėjus abipusiam bendradarbiavimui kitais metais tikimasi didesnių prekybos ir investicijų rezultatų“, – vilties nepraranda Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
O dėl lietuviškos kilmės prekių eksporto ministerija atsakė, kad eksportas į Pietryčių Azijos regioną smarkiai auga ir atsveria eksporto į Kiniją praradimus.
Mano, kad Lietuvai vis tiek teks taisyti santykius su Kinija
Vienas su situacija susipažinęs pareigūnas, sutikęs kalbėti anonimiškumo sąlygomis, portalui tv3.lt sakė, kad dėl užsienio prekybos padėtis nėra tragiška, nes šiaip ar taip Pietryčių Azijos ir Kinijos rinkos Lietuvos eksportui nėra mums labai svarbios, bet pažymėjo, kad Lietuva Taivanui davė labai daug politine prasme, o gavo kol kas labai menkai.
Pavyzdžiui, iš 200 mln. JAV dolerių (188,5 eurų) vertės investicijų fondo Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, kol kas Lietuvoje investuota tik 3,5 mln. eurų į Lietuvos lazerių įmonę „Litilit“. „Ir tai tai yra investicija į įmonę, kuri ir šiaip pritrauktų investicijas, nes mes kalbame apie lazerius“, – sakė pašnekovas.
„Faktas tas, kad Taivanas žiūri ir ieško sau naudos nei kad labai nori Lietuvai padėti, kaip kad Lietuva padėjo. Aš to nejaučiu, nėra to abipusiškumo. Netgi pasižiūrėjus eksportą-importą, Taivanas eksportavo į Lietuvą daug daugiau nei Lietuva į Taivaną. Ir apskritai reikia žiūrėti, kaip yra su leidimais, licencijomis, pavyzdžiui, maisto produktams. Kaip greitai pavyksta suderinti? Tarkime, pieno jiems reikia, tai leidimą jie duoda greitai, bet kiaušinių kažkodėl tik vienam gamintojui pavyko gauti, o kitiems nepavyko. Tai kodėl? Aš jaučiu, kad mes labai daug davėme Taivanui ir nieko negavome už tai“, – pridūrė pareigūnas.
Pasak jo, jeigu pagelbėjusi Taivanui siekti savarankiškumo Lietuva iš amerikiečių gautų „Patriot“ oro gynybos sistemų, tada tai būtų didžiulis užsienio politikos laimėjimas.
Kalbėdamas apie tai, kad Europos Sąjunga Lietuvos pradėjo ginčą su Kinija Pasaulio prekybos organizacijoje pašnekovas užsiminė, jog iš esmės Europos Sąjunga šiuo atveju gina bendrąją rinką, o ne Lietuvą. Anot jo, taip pasielgta, nes Kinija padarė klaidą, mat neįsileido Vokietijoje pagamintų prekių su lietuviškais komponentais, o tai prieštarauja tarptautinės prekybos taisyklėms.
Pasak šio pareigūno, kai Lietuva padarė tokį staigų ėjimą dėl prekybos atstovybės pavadinimo Taivano vardu, dauguma Europos Sąjungos šalių buvo šokiruotos ir nė viena nepasekė Lietuvos pėdomis. „Faktas tas, kad Lietuvos niekas nepalaikė iš Europos Sąjungos šalių. Ir panašių ketinimų net neturi. Mes esame vieni su tokia atstovybe ir be jokių santykių su Kinija. O kažkokie santykiai su Kinija vis tiek turės būti“, – svarstė pašnekovas.
Jis neatmetė galimybės, kad tarptautiniuose formatuose Kinija sudarys aljansą su Rusija ir kenks Lietuvai, kaip tik sugebės. Tai reiškia, kad Lietuvos atstovai sunkiau galės užimti įvairias pareigas tarptautinėse organizacijose, kur yra Kinija ir Rusija ir kur jos turi savo sąjungininkų. „Jau su rusais sudėtinga, o mes dar turime kinus ir esame čia vieni. Nereikia pernelyg didelės meilės Kinijai, bet dabar reikės kažkokiu būdu per kažkiek laiko normalizuoti santykius, kad būtų bent ambasadoriaus lygmuo. Nes kinai labai dominuoja Afrikoje, dominuoja Pietryčių Azijos šalyse, kurios bijo Kinijos, bet supranta, kad be jos toli nepajudės. Viskas sudėtinga. Taigi tas santykių normalizavimas turės būti. Aišku, tas turi būti padaryta po stalu, po kilimu, išsaugant Lietuvai veidą, nes negalima Lietuvos pažeminti antrą kartą“, – sakė su portalu tv3.lt kalbėjęsis pareigūnas.
Paklausta apie Taivaną URM žvelgia kur kas plačiau
Paklausta, kaip matuoja Lietuvos posūkio į Taivaną sėkmes, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija pateikė panašų atsakymą, kaip ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bet labiau akcentavo Lietuvos užsienio ekonominių ryšių diversifikaciją, kai orientuojamasi ne tik į Indijos ir Ramiojo vandenyno šalis, bet ir į prekybą su JAV, Kanada, Jungtine Karalyste, visomis Europos Sąjungos šalimis.
„Pasirinkus ekonominės diversifikacijos kelią, akivaizdžiai išaugo lietuviškos kilmės eksportas į Europos Sąjungą, Europos ekonominės erdvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, NATO ir 10 Indijos-Ramiojo vandenyno šalių bei per dešimt šių metų mėnesių sudarė beveik 20.1 mlrd. eurų (arba 89 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto)“, – rašė ministerija.
Užsienio reikalų ministerija, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog apie būtinybę diversifikuoti ekonominius ryšius kalba ir Europos Komisijos pareigūnai, ir net tokios Europos Sąjungos šalys kaip Vokietija (taip pat Švedija, Čekija ir kitos).
„Pagrindinės bendradarbiavimo su Taivanu sritys, kuriose matome didžiausią potencialą – bendradarbiavimas lazerių, medžiagų, puslaidininkių bei biotechnologijų pramonės, informacinių technologijų, atvykstamojo turizmo srityse, elektrinių transporto priemonių gamyba bei infrastruktūros joms vystymas, tiesioginių investicijų pritraukimas į aukštą pridėtinę vertę kuriančius gamybos sektorius, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Taivaną. 2021 m. spalio mėnesį buvo pasirašyti pirmieji susitarimo memorandumui, surengtas dvišalis verslo forumas ir toliau vyksta dvišaliai kompanijų susitikimai“, – teigiama atsakyme.
Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo akcentai pagal URM:
- Sukurtas teisinis pagrindas, reikalingas verslo partnerystėms vystyti: pasirašytas Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo ekonominėje srityje laiškas ir VšĮ „Inovacijų agentūra“ memorandumas su Taivano išorės prekybos plėtros taryba (TAITRA) dėl prekybos ir bendradarbiavimo prekių ir paslaugų srityje.
- INVEGA ir Taivano „Eximbank“ pasirašė sutartį dėl paskolų garantavimo Lietuvos įmonėms, importuojančioms produkciją iš Taivano.
- Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („LitFOOD“) ir Taivano maisto asociacija pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo Taivano ir Lietuvos maisto ir gėrimų sektorių prekybos skatinimo veikloje.
- Atidarytas Taivano ir Lietuvos puslaidininkių ir medžiagų mokslo centras. Įkūrėjai – Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir Taivano nacionalinis Sun Yat-sen universitetas (NSYSU).
- Atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė Taipėjuje.
- Lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“.
- Nacionalinis Sun Yat-Sen universitetas bendradarbiaudamas su Lietuva sukūrė pirmąjį didelės galios plonojo disko lazerio (TDL) prototipą.
- Lietuvoje pradėjo veiklą taivanietiška fintech įmonė „XREX“.
- Elektrinius autobusus „Dancer“ gaminanti įmonė „Vėjo projektai“ pasirašė ketinimų protokolą su didžiausia Taivane veikiančia keleivinio ir krovininio transporto priemonių gamintoja „Tangeng Advanced Vehicles Co“ (TAV).
- Taivanas suteikė eksporto leidimus pieno, kiaušinių, žuvies produktams.
- Stiprinti bendradarbiavimą su Taivanu siekia ir pats Lietuvos verslas – 2022 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje įregistruoti Taivano komercijos rūmai (veiklos pradžia – 2023 metai), kurių tikslas – suvienyti su šia Azijos šalimi dirbančias arba ketinančias dirbti Lietuvos įmones.
