Tyrime nustatyta, kad iki šio šimtmečio pabaigos dėl pavojingos temperatūros Europoje gali žūti 50 proc. daugiau žmonių. Prognozuojama, kad dėl intensyvaus karščio žuvusių žmonių skaičius bus daug didesnis nei dėl šaltų orų ir labiausiai paveiks Pietų Europą, rašoma „The Guardian“.
Tyrėjai apskaičiavo, kad dėl „neoptimalių temperatūrų“ kasmet mirtų 8 tūkst. žmonių, o pagal karščiausią tikėtiną scenarijų, kurį jie svarstė, per metus dėl temperatūros pokyčių mirtų 80 tūkst. žmonių.
Šios išvados paneigia argumentą, populiarų tarp tų, kurie teigia, kad visuotinis atšilimas yra naudingas visuomenei, nes tokiu atveju mirtų mažiau žmonių nei nuo šalčio.
„Norėjome tai patikrinti. Ir mes aiškiai parodėme, kad dėl šiltėjančio klimato mirčių skaičius padidės“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Pierre‘as Masselot.
Tyrimas remiasi ankstesniais duomenimis, kuriuose mokslininkai susiejo temperatūrą su mirtingumo rodikliais įvairiose amžiaus grupėse tarp 854 Europos miestų.
Šiuos duomenis jie susiejo su trimis klimato scenarijais, kuriuose vaizduojami galimi gyventojų struktūros ir temperatūros pokyčiai per šimtmetį.
Mirčių skaičius labiausiai išaugtų Pietų Europoje
Prognozuojama, kad mirčių skaičius labiausiai padidės Pietų Europoje, ypač aplink Viduržemio jūrą, o antrasis karštasis taškas bus Vidurio Europoje, apimantis Šveicariją, Austriją ir dalį pietų Vokietijos bei Lenkijos.
Tuo tarpu vėsesnėje Šiaurės Europos dalyje tikimasi nedidelio mirčių skaičiaus.
„Kalbant tiesiai šviesiai, dėl karšto oro padaugės žmonių, o dėl sumažėjusių šaltų orų jų daugiau žus“, – sakė tyrime nedalyvavęs Rytų Anglijos universiteto klimatologas Timas Osbornas.
Atliekant analizę, kurioje apsiribota Europos miestais, nebuvo atsižvelgta į kaimo regionus, kurie yra mažiau veikiami šilumos efekto, ir į kitas planetos dalis, kuriose karštis yra aktualesnė problema.
Iš viso, jų skaičiavimais, dėl itin didelio karščio scenarijaus 2015-2099 m. Europoje nuo pavojingos temperatūros papildomai mirtų 2,3 mln. žmonių.
Mokslinių tyrimų labdaros organizacijos „Wellcome“ klimato ir sveikatos ekspertė Madeleine Thomson teigė, kad mirčių skaičius yra tik vienas iš kylančios temperatūros pavojų.
„Ekstremalus karštis ne tik žudo, bet ir sukelia daugybę rimtų sveikatos problemų. Tai susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, persileidimų ir prastos psichikos sveikatos rizika“, – teigė ji.
Nagrinėjo, kaip būtų galima išsaugoti gyvybes, jei žmonės prisitaikytų prie temperatūros pokyčių
Tyrime nustatyta, kad karščiausio scenarijaus atveju tik „neįtikėtinai stiprus“ prisitaikymo lygis galėtų sustabdyti mirtingumo didėjimo tendenciją.
„Gera žinia yra ta, kad galime prisitaikyti. Prisitaikymas prasideda nuo palyginti paprastų sprendimų, nors jie ir nėra nemokami, pavyzdžiui, oro kondicionierių įrengimas arba erdvių, kurios galėtų tapti prieglobsčiu, kūrimas“, – sakė tyrime nedalyvavęs Lleidos universiteto aplinkos inžinierius Víctor Resco de Dios.
„Tačiau turime imtis ir sudėtingesnių sprendimų, pavyzdžiui, didinti žaliuosius plotus miestuose, kad sumažintume šilumos kiekį, ir pritaikyti sveikatos sistemas“, – pridūrė jis.
