Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ekspertai pastebi, kad šiuo metu didžiausi kainų šuoliai pastebimi vakarais, tad gyventojai, pasirinkę su birža susietus elektros tiekimo planus, turėtų likti budrūs ir vakarais mažinti nebūtiną elektros vartojimą.
Kainos augimą lemiantys veiksniai
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis elektros kainų pikas yra pasiekiamas vakarais nuo 18–19 h iki vidurnakčio.
„Tokias tendencijas lemia kompleksinės priežastys – aukšta oro temperatūra, sumažėjusi elektros gamyba iš vėjo ir saulės, padidėjęs elektros poreikis vėsinimui.
Be to, gyventojai, įsirengę saulės elektrines, dienos metu vartoja pasigamintą energiją, tačiau vakare ją pradeda imti iš tinklo. Tokiu atveju didėja elektros paklausa, kuri, viršijant pasiūlą, automatiškai didina kilovatvalandės kainą“, – pranešime cituojamas ekspertas.
Kaip pavyzdį jis pateikia šios savaitės antradienį, kai vidutinė dienos elektros kaina siekė beveik 130 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh) arba 13 euro centų už kilovatvalandę (Eur/kWh), tačiau vakare kaina šoktelėjo 2,5 karto ir 20–21 val. pasiekė 323,75 Eur/MWh. Dienos pikas fiksuotas 21–22 val., kai elektros kaina „Nord Pool“ siekė 352, 05 Eur/MWh (0,35 Eur/kWh).
Esą šiuo metu rinkoje netrūksta žinių apie galimus elektros kainų šuolius artimiausiais vasaros mėnesiais. Vienas jų – dėl remonto darbų Švedijoje ribojamas „NordBalt“ jungties pralaidumas.
Pasak produktų vystymo vadovo, įtakos elektros šuoliams taip pat gali turėti Suomijos ir Estijos jungties „EstLink 2“ remonto darbai, kurie, planuojama, tęsis iki rugpjūčio 31 d.
Skaičiuojama, kad iš visos Suomijos ir Estijos jungtims įrengtos 1016 MW galios iki rugpjūčio pabaigos bus prieinama tik 358 MW („EstLink 1“), o tai gerokai apribos elektros importą iš Šiaurės šalių.
„Nors kol kas šie remonto darbai įtakos elektros kainoms nepadarė, kyla rizika dėl mažėjančios elektros pasiūlos, kuri gali lemti reikšmingus kainų šuolius. Jie labiausiai tikėtini vakarais, kai reikės įjungti brangesnes tradicines elektrines, kurios darbą pradeda palyginti lėtai.
Svarbu paminėti ir tai, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių taip pat, tikėtina, nebus palanki – elektros generacija iš saulės ir vėjo liepą ir rugpjūtį įprastai yra mažesnė, nei gegužę ir birželį“, – teigia M. Kavaliauskas.
Kaip elgtis elektros vartotojams?
Nepaisant elektros kainų dinamikos biržoje, būdų mažinti išlaidas už elektros energiją yra. Pagrindinis jų – stebėti situaciją rinkoje, ir pagal tai reguliuoti savo vartojimo įpročius.
Pavyzdžiui, biržoje esant aukštai valandinei kainai, rekomenduojama nepalikti buitinės technikos įrenginių budėjimo režimu. Vartotojai taip pat raginami išjungti šviesą kambariuose, juose nesant, atsakingai naudoti kondicionierių namų vėsinimui bei namuose esančią kitą elektrai imlią techniką.
„Su biržos kaina susietais planus pasirinkę vartotojai tam tikrais atvejais gali sutaupyti, tačiau egzistuoja rizika ir gerokai daugiau išleisti. Siekiant efektyviai valdyti šias rizikas, būtina greita reakcija į pokyčius elektros biržoje“, – sako ekspertas.
Tuo metu gyventojams, nenorintiems derinti savo vartojimo prie rinkoje besikeičiančių kainų, rekomenduojama kainą fiksuoti, visas jos kitimo rizikas paliekant tiekėjui.
„Tinkamu metu užfiksavus kainas, galima jaustis saugiai dėl elektros kainų ir nesibaiminti jų svyravimų biržoje. Iš praktikos pastebime, kad sprendimas dėl elektros kainos fiksavimo labiausiai pasiteisina tiems gyventojams, kurie tai padaro atsitraukus žiemai. Laikui bėgant didėja rizika dėl augančių kainų biržoje, ką rodo ir dabartinė situacija“, – sako M. Kavaliauskas.
