Dažniau nei kas šeštas lietuvis svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Daugiausia tai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje gyvenantys tautiečiai. Labiausiai lietuvius namo vilioja galimybė gauti vietą darželyje ir sparčiai augantys atlyginimai.
Net trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Martynas su Laura Australijoje pragyveno daugiau nei 7 metus. Visai neseniai australišką saulę iškeitė į gimtinę. Pats Martynas Australijoje praleido daugiau nei 10 metų. Bet sako, kad galų gale pasiilgo Lietuvos.
„Visa šeima Lietuvoje ir per 10 metų susikūrus palankias darbo sąlygas dirbti nuotoliniu būdu Australijos įmonėje, atsivėrė galimybės grįžti“, – pasakojo Martynas.
Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad per 3 metus norinčiųjų grįžti iš emigracijos skaičius padidėjo beveik 15 procentų. Martynas pasakojo, kad Australijoje ir neketino pasilikti su visam. Tačiau grįžęs į Lietuvą pastebėjo vieną ryškų panašumą tarp gimtosios šalies ir Australijos.
„Čia pajutome tik kainų išaugimą, kuris didžiąja dalimi susilygino su australiškomis sąlygomis“, – sakė vyras.
Australija – tolima kryptis ir lietuvių bendruomenė šiame žemyne dar nėra tokia didelė, tad natūralu, kad daugiausia norinčių grįžti yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje, mat ten gausiausios lietuvių bendruomenės. Pasirodo, labiausiai lietuvius skatina grįžti visai ne pinigai.
„Jie dažniausiai nurodo, kad finansinis aspektas nėra svarbiausia, jie pasiilgo savo gimtosios kalbos, pasiilgo tėvų, socialinės aplinkos. Galų gale nori, kad vaikai mokytųsi lietuviškose mokyklose“, – kalbėjo Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovė Indrė Laučienė.
Tačiau iš emigracijos grįžtantys tautiečiai Užimtumo tarnybai prasitaria, kad atlyginimai mūsų šalyje visgi juos jau ima tenkinti. Anksčiau, pasak Užimtumo tarnybos vadovės, daugelis emigravusių lietuvių kalbėdavo, kad jei grįžtų, tai dirbtų tik užsienio kompanijose, kur atlygis viršija šalies vidurkį.
Dabar trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų gauti nuo 2 tūkstančių eurų į rankas. O daugiau nei pusė apskritai neturi konkrečių reikalavimų darbovietei. Dažnas tikina, kad tiesiog nori dirbti mėgstamą darbą.
„Mes esame lankstūs, kai kalbame apie motyvacines sistemas, apie nuotolinio darbo galimybes, apie šeimos poreikių ir darbo derinimą“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Jau trečius metus iš eilės į Lietuvą sugrįžta daugiau žmonių nei išvyksta. Užimtumo tarnyba įsitikinusi, kad žmonės emigracijoje mato, jog ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje gerėja kasdien.
„Vis dažniau žmonės mato gerėjančią situaciją Lietuvoje, mato gerėjančią situaciją darbo rinkoje, darbo užmokesčio teigiamus pokyčius. Mes neretai diskutuojame ir apie darbo kultūrą, pokyčius čia, taip reikalingus ir kurių jie labai nori“, – kalbėjo I. Laučienė.
O štai iš tų, kurie emigracijoje gyvena ilgiau nei penkerius metus, daugiau nei pusė įsitikinę, kad anksčiau ar vėliau vis tiek grįš į Lietuvą. Su Užimtumo tarnyba kalbėję daugiau nei 5 metus emigracijoje gyvenantys lietuviai įvardija, kad jiems ypač svarbu, jog jų vaikai Lietuvoje turėtų vietą darželyje. Tokios paslaugos svetur dažnai mokamos.
„Žmonės labai dažnai klausia apie galimybes mokyklose gauti paslaugas specialių poreikių vaikams, nes tai yra taip pat labai svarbu“, – sakė I. Balnanosienė.
„Australijoje mes vis dar buvome ant vizų, o Lietuvoje grįžus, kaip piliečiui, atsiveria daugiau paramos iš valstybės. Yra kažkiek prieinamesnės darželių, mokyklų kainos“, – patvirtino iš Australijos grįžęs Martynas.
Vis dėlto yra šalių, kuriose lietuviai gyvena, tačiau tik retas pagalvoja, kad norėtų grįžti namo.
„Dažniausiai tai yra pietų šalys, kuriose žmonės priima šiek tiek kitokią kultūrą, kitokį gyvenimo būdą. Kartais galbūt ir kitokią darbo kultūrą“, – teigė I. Laučienė.
Apie grįžimą į Lietuvą dažniausiai negalvoja ir tie lietuviai, kurie susituokę su kitataučiais.
