Rusams didelėms raketų atakoms pasiruošti paprastai prireikia 7-14 dienų, todėl ukrainiečiams nuo šiandien reikia ruoštis tokiam raketų smūgiui, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka.
Svarbiausi įvykiai:
19:33 | Rusija atideda derybas su JAV dėl branduolinių ginklų kontrolės, nauja data nenurodoma
Rusija pirmadienį paskelbė atidedanti itin lauktas derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinių ginklų kontrolės, kurios turėjo įvykti Egipte, nepaisant įtampos dėl karo Ukrainoje.
„Dvišalio koordinacinio Rusijos ir Amerikos START [Strateginės ginkluotės mažinimo] sutarties komiteto sesija, kurią anksčiau buvo numatyta surengti Kaire lapkričio 29–gruodžio 6 dienomis, nurodytomis datomis neįvyks“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė neįvardytas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
„Sesija atidedama vėlesnei datai“, – pridūrė agentūros cituojamas atstovas.
Jokios kitos informacijos nepateikta.
JAV šį mėnesį pareiškė, jog tikisi netrukus susitikti su Rusijos atstovais ir aptarti galimą patikrinimų atnaujinimą pagal vadinamąją naująją START – svarbiausią abiejų šalių branduolinio nusiginklavimo susitarimą.
19:15 | Eurokomisaras apie Ukrainos atstatymą: reikia beveik 350 mlrd. eurų, ir ši suma kasdien auga
Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas pirmadienį Briuselyje per kasmetinį Kyjivo investicijų forumą kalbėjo, kad Ukrainai atstatyti reikia 349 mlrd. eurų ir ši suma kasdien auga, skelbia „Ukrinform“.
„Mums reikia teisingumo Ukrainoje. Turime užtikrinti, kad visi nusikaltėliai stos prieš Ukrainos teismus, prieš teismą vienoje iš Europos sostinių arba prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Iki savo gyvenimo pabaigos visi jie turėtų žinoti, kad yra reali rizika stoti prieš teismą ar tribunolą“, – savo kalboje pabrėžė D. Reyndersas.
Jis priminė, kad preliminarus Rusijos agresoriaus Ukrainai sukelto sunaikinimo vertinimas, kurį Pasaulio bankas atliko bendradarbiaudamas su Ukraina ir ES, siekė 97 mlrd. eurų, o šalies atkūrimui ir atstatymui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 349 mlrd. eurų.
„Ir ši suma auga kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą, nes šiuo metu tęsiasi Rusijos apšaudymas Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose. Mačiau tai spalio pradžioje, kai prasidėjo bombardavimas. Aš praleidau tris valandas slėptuvvėje nuo bombų ir mačiau šių žmonių atsparumą. Mačiau, kaip iš karto po šių Rusijos smūgių į miestų gatves grįžta „normalus“ gyvenimas, jei galima kalbėti apie bet kokį „normalumą“ karo sąlygomis“, – sakė D. Reindersas.
Jis pažymėjo, kad būdamas už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys rūpinasi dviem kryptimis. Pirmasis – sankcijų Rusijai įgyvendinimas, antrasis – asmenų, kaltų dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, persekiojimas.
„Iki šiol buvo galima įšaldyti daugiau nei 18 milijardų eurų, priklausančių Rusijos ir Baltarusijos oligarchams bei institucijoms. Tuo pat metu iš Rusijos centrinio banko rezervų rezervavome 300 milijardų eurų. Taip, labai svarbu rasti būdą, kaip atstatyti Ukrainą, bet kartu turime galvoti ir apie tai, kad Rusijos valdžia turi sumokėti už šį atkūrimą. Ieškome geriausio būdo legaliai tai organizuoti“, – sakė eurokomisaras.
18:45 | Piontkovskis pasakė, kaip įvyktų Rusijos kapituliacija
Jei Ukraina gaus ginklų rinkinį iš JAV, ji per trumpiausią įmanomą laiką galės pradėti didelį puolimą Zaporižios regione, sako JAV gyvenantis rusų politologas Andrejus Piontkovskis.
Su ginklais iš JAV Ukrainos valstybės gynėjai galės „užkurti katilą“ okupantams, o po to įvyks Rusijos kapituliacija, UNIAN sakė A. Piontkovskis .
„Jei amerikiečiai perduos ginklų rinkinį, <…> tai per artimiausias dvi savaites bus didelis puolimas Zaporižios fronte“, – prognozavo jis.
Anot jo, „įmanomas Melitopolio užėmimas <…> ir Rusijos kapituliacija“.
18:11 | Rusija turi galimų taikinių Ukrainoje sąrašą raketų smūgiams – Ukrainos ginkluotosios pajėgos
Rusija turi sąrašą objektų Ukrainoje, kurie gali tapti potencialiais naujų raketų smūgių taikiniais, skelbia UNIAN, remdamiesi Ukrainos ginkluotomis pajėgomis.
Po kiekvienos atakos Rusija analizuoja savo darbą ir nusprendžia, kur smogti kitą kartą, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas.
Jis pažymėjo, kad grėsmės iš Rusijos egzistuoja ir iš Juodosios jūros, ir iš tolimesnių vietų
„Mes ne kartą pažymėjome, kad jie gali smogti bet kada. Klausimas yra planavimas, organizavimas, žvalgyba. Po didelių smūgių jie daro kažkokią analizę, apžvelgia rezultatus, pasižiūri, kur dar gali smogti ir vėl puola kritinę infrastruktūrą ar pasirenka naujas vietas“, – sakė J. Ignatas.
Pasiuntė įspėjimą: ukrainiečiai nuo šiandien turi ruoštis naujam didžiuliam Rusijos raketų smūgiui
18:05 | ES ieškos priemonių, kaip nubausti sankcijų Rusijai pažeidėjus
Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija.
Pranešime teigiama, kad valstybės narės vienbalsiai sutarė, jog ribojamųjų priemonių Rusijai pažeidimas bus laikomas „ES nusikaltimu“ visame bloke.
Taip bus lengviau įtraukti asmenis ir subjektus iš ES nepriklausančių šalių į sankcijų sąrašus, sudarytus siekiant nubausti už tokius veiksmus kaip Rusijos invazija į Ukrainą.
Be to, tai padėtų suvienodinti ES sankcijų teisės aiškinimą ir vykdymą visame 27 valstybių bloke.
„Šiuo metu valstybės narės skirtingai apibrėžia, kas yra ribojamųjų priemonių pažeidimas ir kokios nuobaudos turėtų būti taikomos pažeidimo atveju“, – sakoma Čekijos pareiškime.
„Tai gali lemti skirtingą sankcijų vykdymo užtikrinimo laipsnį ir riziką, kad šios priemonės bus apeinamos, o tai gali sudaryti sąlygas asmenims, kuriems taikomos sankcijos, toliau naudotis savo turtu ir remti režimus, kuriems taikomos ES priemonės“, – priduriama jame.
Po to, kai buvo priimtas šis sprendimas, Europos Komisija – ES vykdomoji institucija – parengs siūlomą teisinę direktyvą ir pateiks ją valstybėms narėms bei Europos Parlamentui.
17:49 | Po kelių dronus skraidinusių rusų suėmimo Maskva išsikvietė Norvegijos ambasadorių
Reaguodama į kelių rusų suėmimą dėl dronų naudojimo Norvegijos teritorijoje, Maskva pirmadienį iškvietė šios Šiaurės šalies ambasadorių.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė informavusi Norvegijos pasiuntinį Robertą Kvile (Robertą Kvilę), kad Oslas turėtų liautis persekiojęs „Rusijos piliečius dėl jų pilietybės“.
Praėjusią savaitę Norvegijoje 90 dienų kalėti buvo nuteistas rusas, skraidinęs droną virš Norvegijos teritorijos ir taip pažeidęs po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą įvestą draudimą.
Per pastarąsias savaites šioje Skandinavijos šalyje buvo suimta beveik tuzinas rusų, pažeidusių skrydžių draudimą arba draudimą fotografuoti tam tikrus objektus.
Šie draudimai buvo priimti reaguojant į Maskvos karą Ukrainoje, siekiant sustiprinti šalies strateginės infrastruktūros apsaugą.
„Pažymėjome, kad nuosprendžiai rusams yra politiškai motyvuoti ir niekaip nesusiję su sąžiningo ir nešališko teisingumo principais“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Norvegija, kuri šiuo metu yra pagrindinė Europos gamtinių dujų tiekėja, padidino parengtį po to, kai netoli strateginių objektų, įskaitant toli jūroje esančias naftos ir dujų platformas, buvo pastebėta paslaptingų bepiločių skraidyklių.
17:28 | Pasiuntė įspėjimą: ukrainiečiai nuo šiandien turi ruoštis naujam didžiuliam Rusijos raketų smūgiui
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka pranešė, kad nuo šiandien ukrainiečiams reikia ruoštis naujam didžiuliam Rusijos raketų puolimui, skelbia UNIAN.
Pasak jo, rusams paprastai pasiruošti tokioms atakoms prireikia 7–14 dienų, todėl ukrainiečiai turėtų ruošis jau dabar – paisyti saugos taisyklių, elektros įrenginius laikyti įkrautus, pasirūpinti vandens atsargomis.
„Norint paruošti masinį raketų smūgį, jiems reikia vidutiniškai 7-14 dienų. Todėl iš esmės nuo šiandien turime būti pasirengę, deja, tam, kad bet kurią akimirką rusai gali pradėti masinę ataką“, – sakė jis.
17:00 | Turkija ruošiasi antžeminiam įsiveržimui į Šiaurės Siriją – „Reuters“
„Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais, skelbia, kad kyla Turkijos kariuomenės įsiveržimo į Siriją grėsmė. Skelbiama, kad Turkijai tereikia kelių dienų pasiruošti antžeminiam įsiveržimui į Šiaurės Siriją.
Praėjusį sekmadienį Turkija paskelbė surengusi oro antskrydžius prieš pusiau autonomines kurdų zonas Sirijos šiaurėje ir šiaurės rytuose, taip pat netoli pasienio Irake.
„Reuters“ pažymi, kad eskalacija įvyko po prieš dvi savaites Stambule įvykusio sprogimo, dėl kurio Ankara apkaltino Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią ji ir jos Vakarų sąjungininkai laiko teroristine grupuote.
„Tereikia kelių dienų, kad Turkijos ginkluotosios pajėgos būtų beveik visiškai pasirengusios“, – „Reuters“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
Anot jo, Sirijos sukilėliai šiai operacijai buvo pasiruošę praėjus kelioms dienoms po bombardavimo Stambule.
„Operacija prasidės artimiausiu metu. Tai priklauso tik nuo prezidento, kuris duos įsakymą“, – sakė šaltinis.
Savo ruožtu Kurdistano darbininkų partija, kuri Turkijoje laikoma teroristine organizacija, neigia prisidėjusi prie teroristinio išpuolio Stambule, per kurį žuvo šeši žmonės.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad prireikus Turkija pradės sausumos operaciją, kad apsaugotų pietinę sieną.
„Visi parengiamieji darbai baigti. Dabar tai yra politinis sprendimas“, – sakė vienas iš šaltinių.
16:39 | Karas Ukrainoje didina cheminių ginklų panaudojimo grėsmę – OPCW
Rusijos invazija į Ukrainą padidino masinio naikinimo ginklų panaudojimo grėsmę, pirmadienį pareiškė pasaulinės cheminių ginklų priežiūros institucijos vadovas.
Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jos vadovas Fernando Ariasas per organizacijos metinį susitikimą.
„Padėtis Ukrainoje vėl padidino realią masinio naikinimo ginklų, įskaitant cheminius ginklus, keliamą grėsmę“, – Hagoje vykusiame susitikime sakė jis.
„Tai padidino esamą įtampą iki tokio lygio, kad nebelieka užtikrintumo dėl tarptautinės bendruomenės vienybės sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, susijusius su tarptautiniu saugumu ir taika“, – pridūrė reguliavimo institucijos vadovas.
F. Ariasas apgailestavo, kad tarptautinės už nusiginklavimą atsakingos institucijos, tokios kaip Nobelio taikos premijos laureatė OPCW, „dabar tapo konfrontacijos ir nesutarimų vietomis“.
Nuo vasario, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, pasipylė grasinimai ir įtarimai dėl galimo branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų panaudojimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie jau buvo dislokuoti.
F. Ariasas priminė Rusijai ir Ukrainai, kad jos yra tarp 193 šalių, „iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojusių niekada ir jokiomis aplinkybėmis… nepanaudoti cheminių ginklų“.
Jo teigimu, OPCW „toliau atidžiai stebi šią rimtą situaciją ir palaiko ryšius su Rusijos Federacijos ir Ukrainos nuolatinėmis atstovybėmis“.
Organizacijos vadovas pridūrė, kad OPCW Kyjivo prašymu ukrainiečių gelbėtojus apmokė reaguoti į chemines atakas ir aptikti cheminių medžiagų nuotėkius.
16:22 | Reznikovas: Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei 16 tūkst. raketų
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad per pastaruosius 9 mėnesius Rusijos Federacija įvykdė daugiau nei 16 000 raketų smūgių.
„Kovojame prieš teroristinę valstybę. Ukraina laimės ir patrauks karo nusikaltėlius atsakomybėn“, – rašė jis.
16:05 | Ankara Bukarešte kalbėsis su Švedija ir Suomija dėl jų stojimo į NATO
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad antradienį Bukarešte vyksiančio NATO susitikimo užkulisiuose susitiks su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos aptarti šių šalių siekio įstoti į Aljansą.
„Rytoj Bukarešte trišaliu formatu susitiksime su Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais“, – sakė M. Cavusoglu. Jį citavo privatus transliuotojas NTV.
Ankara kaltina šias Šiaurės šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais, ir delsia ratifikuoti jų narystę NATO, nepaisydama birželį pasiekto susitarimo.
„Procesas vystosi teigiama linkme, tačiau dar reikia žengti tam tikrus žingsnius“, – sakė turkų ministras.
„Tiesą sakant, Švedija yra ta šalis, kuri turi imtis daugiau veiksmų“, – pridūrė jis.
14:30 | ES negali sutarti dėl naftos kainos „lubų“ – „The Financial Times“
Dešimtą mėnesį tebesitęsiant plataus masto Rusijos puolimui Ukrainoje Europos Sąjungos šalys toliau svarsto galimas sankcijas agresorei. Tiesa, įvesti naftos įsigijimo kainos „lubas“ šalims taip ir nepavyksta dėl vidinių ne
„The Financial Times“ teigimu, Europos Komisija norėtų sustoti ties 65 dolerių už barelį riba, tuo metu Lenkija ir kai kurios kitos šalys norėtų griežtesnių sąlygų Rusijai ir sumažinti siūlomą vertę.
Straipsnyje Lenkijos argumentas, kodėl reiktų mažinti siūlomą 65 dolerių ribą, aiškinamas tuo, kad tai vis tiek yra gerokai daugiau už Rusijos pagaminamos naftos savikainą. O tai reiškia, kad Rusija ir toliau galės sėkmingai uždirbti iš prekybos nafta bei finansuoti karą prieš Ukrainą.
Kipras, Malta ir Graikija reikalauja aukštesnių „lubų“, kad galėtų išsaugoti prekybą nafta su Rusija.
14:00 | Ukrainos jau po poros savaičių gali laukti visiška tamsa – Austrijos kariuomenės pulkininkas
Ukrainai artimiausiu metu nepavykus užsitikrinti patikimo oro gynybos, jau po kelių savaičių gali laukti visiška tamsa. Rusijai pavykus išsaugoti savo pajėgumus strateginiu lygmeniu, galimos Ukrainos teritorijos nuolatinės atakos, kurios sunaikins civilinę infrastruktūrą ir paliks ukrainiečius be elektros ir vandens tiekimo, pareiškė austrų ekspertas.
12:02 | Rusijos opozicininkas: ilgametį Lukašenkos bendražygį nunuodijo FSB
Netikėtai lapkričio 26-ąją miręs Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus galėjo būti nunuodytas Rusijos spec. tarnybų, skelbia Kremliaus opozicionierius, vienas iš buvusių JUKOS vadovų, Lenidas Nevzlinas.
10:28 | Rusija ruošiasi Ukrainos kontrpuolimui per Dnipro upę – analitikai
Rusijos karinė vadovybė supranta, kad Ukrainos kariai gali atakuoti Dnipro upės regioną ir pereiti į kontrpuolimą rytinėje Chersono srities dalyje, tuo pačiu grasinant kritinės svarbos susisiekimo tinklui su Krymu, skelbiama Karo tyrimų instituto ataskaitoje.
Ukrainos kariuomenė tuo metu skelbia, kad per paskutinę parą buvo nukauta beveik 600 rusų karių, toliau tęsiantis mūšiams rytiniame ir pietiniame Ukrainos frontuose.
ISW skelbiama, kad okupacinė kariuomenė įrenginėja gynybines pozicijas. Tai liudija sustiprintas pasirengimas gynybai kairiajame Dnipro krante.
Okupacinės pajėgos kasa apkasus ir įrenginėja įtvirtinimus į rytus nuo deokupuoto Chersono jau nuo šių metų spalio mėnesio, numatydami būsimą atsitraukimą iš dešiniojo Dnipro kranto ir rajono centro.
„Rusijos pajėgos ruošiasi arba ešaloninei gynybai, arba operatyvinių ir strateginių operacijų atidėjimui. Jie tiksliai nemano, kad galės sutrukdyti Ukrainos kariams peržengti upę, ir nekelia gynybinių pozicijų (stiprinimo) prioritetų, kad galėtų sustabdyti tokį persikėlimą“, – aiškinama ataskaitoje.
JAV analitikai pažymi, kad Rusijos gynybinės pozicijos leidžia manyti, jog Rusijos karinė vadovybė numato Ukrainos pajėgų kontrpuolimą peržengus Dnipro upę kaip rimtą grėsmę. Neseniai darytos palydovų nuotraukos užfiksavo Rusijos pajėgų fortifikacijas Kinburno nerijoje ir aplinkinėse teritorijose. Tai taip pat rodo, kad okupacinės pajėgos nenumato šių pozicijų išsaugojimo pačiame Kinburno pusiasalyje, jeigu prasidėtų didelio masto kontrpuolimas.
10:23 | Rusija ketina perkelti kai kuriuos dalinius iš Baltarusijos į Ukrainą – Generalinis štabas
Rusija bando papildyti nuostolių patyrusius dalinius Ukrainoje, perkeldama personalo ir karinės įrangos iš Baltarusijos, pirmadienį pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Kaip pažymima jo rytiniame pranešime, Rusijos vadovybei telkiant pastangas atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, buvo užfiksuotas technikos judėjimas.
„Tęsiamas priešo personalo ir karinės technikos perkėlimas, kad būtų [vėl] sukomplektuoti nuostolių patyrę daliniai. Atskirų priešo dalinių perkėlimas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos numatomas po to, kai jie įgis kovinių pajėgumų“, – rašoma pranešime.
Tuo pat metu Generalinis štabas pažymėjo, jog nėra jokių požymių, kad iš Baltarusijos teritorijos būtų formuojamos priešo puolamosios grupės.
„Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai, priklausantys vadinamosios Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sąjunginės valstybės regioninei karinių pajėgų grupei, vykdo valstybės sienos ruožo stiprinimo užduotis“, – nurodė Generalinis štabas.
Neseniai paaiškėjo, kad į Baltarusiją jau buvo perkelta iki 12 000 mobilizuotų rusų. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos esą visiškai patenkina okupacinio kontingento poreikius.
07:37 | Politologas: Rusija turi raketų dar keliems masyviems antskrydžiams
Ukrainos politologas Jurijus Fedorovas pažymėjo, kad Rusija specialiai daro pertraukas tarp smūgių Ukrainos infrastruktūros objektams, kad ši išnaudotų turimus resursus jų atstatymui.
„Rusija raketų turi dar keliems masyviems smūgiams Ukrainai. Kremlius tikslingai palieka intervalus tarp atakų, kad Ukraina galėtų atstatyti pažeidimus“, – „Freedom“ aiškino jis.
