Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po vieno susitikimo su JAV delegacija suabejojo, ar šiuo metu Lietuva daro viską, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus. Apie tai jis užsiminė šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje, kuriame aptarė ne tik karą Ukrainoje, saugumo padėtį regione, Vakarų nuovargį, bet ir Lietuvos pasirengimą gintis.
Šie G. Landsbergio teiginiai iš dalies nuskambėjo kaip kritika Krašto apsaugos ministerijai, kuriai vadovauja jo kolega Arvydas Anušauskas ir iš kurios neseniai pasitraukė viceministru dirbęs konservatorius Vilius Semeška.
„Noriu šiek tiek pakalbėti apie praktinius dalykus, ypatingai būnant Vyriausybėje. Karas baigsis, vieną dieną ateis pabaiga ir Ukraina laimės. Bet po kiekvienos krizės, mes pažvelgiame atgal ir pažiūrime, ką mes padarėme, kad būtume stipresni, kad mes, kaip valstybė, būtume stipresni“, – teigė G. Landsbergis.
„Čia yra svarbus aspektas. 2014 metais, kai Ukraina buvo užpulta pirmą kartą, kai buvo okupuotas Krymas, okupuotos rytinės Ukrainos valstybės dalys, Lietuva labai rimtai sureagavo. Aš esu dėkingas dabartinei europarlamentarei, neužtrigusiai pusnynuose, Rasai Juknevičienei. Jos lyderystės dėka ir tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės lyderystės dėka Lietuva po 2014 metų tapo stipresnė, grąžino šauktinių kariuomenę, suformavom rezervą ir dabar tą rezervą turim. Dabar tuo džiaugiamės, didžiuojamės, daugeliui savo Vakarų partnerių pristatome, kad 2014 metais išėjom stipresni. Anksčiau, 2008 metais, nepaisant krizių, mes nuolat siekėme, ieškojome būdų, kaip stiprinti valstybę“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis pridūrė, kad mūsų valstybės gynybos paradigma yra kliautis kitais: NATO aljansu, penktuoju Šiaurės Atlanto sutarties straipsniu, kas yra suprantama, nes tai mūsų valstybės gynybos pamatas. Bet politikas atkreipė dėmesį, kad to toli gražu neužtenka.
„Ant pamato pirmas akmuo, kuris yra dedamas, yra mūsų pačių pastangos sustiprinti valstybę, ką mes patys padarome, kad mūsų valstybė taptų stipresnė“, – teigia politikas.
„Turėjau nemažai susitikimų su per tuos dešimt mėnesių. Vienas iš jų buvo su JAV delegacija, kuri atvažiavo į Lietuvą, į Vilnių, turėjom susitikimą Užsienio reikalų ministerijoje. Ir vienas didelės JAV valstijos senatorius, kai aš jam pristačiau, ko reikia Lietuvai (reikia oro gynybos, reikia brigados iš Vokietijos, kitų dalykų) sako: „Gerai, jums reikia partnerių. Bet ką jūs patys darote?“ Aš sakau: 2,5 proc. gynybai, buvom pirmieji, kurie tai padarė. Tvarkoje, sako jis, bet ką jūsų žmonės daro? Ką jūs kiekvienas darot kiekvieną dieną, kad apgintumėt valstybę, jei būtų ataka. Čia aš stabtelėjau, nesugalvojau atsakymo. Sakau: mes dar ieškome atsakymo į jūsų klausima. Ir tas kausimas man liko skambėti. Jis man liko skambėti ir aš labai norėčiau, kad turėtume atsakymą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras prisiminė, kad mes prašome Vokietijos, jog ji dislokuotų Lietuvai priskirtą brigadą mūsų šalyje, bet, deja, Lietuvos institucijos nerado būdo vieningai pasakyti, kad mums gyvybiškai reikia tos brigados, atvykstančios ne per 10 dienų, o esančios čia.
„Kažkodėl neskamba tas balsas taip aiškiai. Man sako žmonės, kad nepatogu. Galbūt nepatogu. Sako, kad atrodysim nemandagūs. Aš nebijau šitoje vietoje atrodyti nemandagus, kai mes kalbame apie savo valstybės gyvybinį interesą. Jeigu mes būtume užpulti, aš labai norėčiau, kad mes gintumėmės su savo partneriais nuo pirmos sekundės. Ir to aš nebijosiu pasakyti. Labai norėčiau, kad to nebijotų pasakyti ir kiti“, – sakė G. Landsbergis.
Šiuo aspektu jis atliepė vykstančias diskusijas dėl NATO rėmuose Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Lietuva dar neturi reikiamos infrastruktūros, todėl visa brigada ir šiandien negali būti dislokuota, bet Vokietija planuoja, kad ir ateityje Lietuvoje turėtų būti dislokuotas brigados priešakinio vadovavimo elementas, ginkluotė, amunicija ir technika, turėtų vykti bendros pratybos, bet pati brigada esą įsipareigoja atvykti per 10 dienų.
Lietuvoje dėl to kilo konfliktas, nes užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siekia spausti Vokietiją dėl įsipareigojimo dislokuoti brigadą Lietuvoje, kai tik bus sukurta infrastruktūra, o krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir Lietuvos kariuomenė, regis, laikosi ne tokios ryžtingos pozicijos.
„Bet šalia to, kol partneriai dar nėra apsisprendę, ką jie nori daryti, kaip jie nori mums padėti ar nepadėti, mes turime labai aiškiai pasakyti, ką mes patys padarėme. Kai pasibaigus karui mes žvilgtelsime atgal, mes pasakysime, kaip Lietuva tapo stipresnė. Ką mums pavyko padaryti, kad sustiprintume Lietuvą. Dėl to man apmaudu, kad diskusija dėl šauktinių kariuomenės išplėtimo buvo tyli. Dėl to, kad tai būtų vienas pagrindinių argumentų atsakant partneriams, ką mes kiekvienas šiandien darome. Man atrodo, kad mūsų partijos balsas, turint programoje šią nuostatą, galėjo skambėti stipriau“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Kai kurie iš kolegų yra sakę: bet mes nusipirkome Himarsų. Aš esu labai dėkingas Jungtinėms Valstijoms už Himarsus, esu dėkingas Gintarei Skaistei ir premjerei Ingridai Šimonytei, kad buvo rasti pinigai tiems Himarsams pirkti, bet aš vis dėl to norėčiau turėti aiškius atsakymus po karo, kaip Lietuva bus išėjusi stipresnė“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
