Lietuvoje per metus maistas pabrango tiek, kiek dar niekada nebrango – net 30 procentų. Smarkiai lenkiame Europą, kurioje maisto brangimo vidurkis – 8 procentai. Maisto pabrangimą pasaulyje paaiškina energetikos kainų šuoliai, žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje dėl karo ir sankcijų Rusijai.
Kainų rekordai Lietuvoje daug didesni nei pas kaimynus. Pasak ekonomistų, kalti ir patys plačiai pinigines be reikalo atveriantys gyventojai. Mat daug pirkdami, ir nelabai žiūrėdami, kur pigiau, žmonės leidžia tuo naudotis prekybininkams, o šie brangina prekes, kiek nori ir iš to pelnosi.
Viename sostinės prekybos centre vilniečiai apsipirkinėja. Dabar, kai kainų kilimui ribų, regis, nėra, daugelis ieško pigesnio pieno, kruopų, daržovių. O kai kuriems savo mėgstamų produktų net tenka atsisakyti.
Senjorų pora sako, kad to, ką pirkdavo anksčiau, nusipirkti nebeišgali, tad ieško pigesnių alternatyvų:
„Paėmėm, ką pigiau, kauliukų, vištienos širdelių, ką pigesnio. – Renkatės, ką pigiau? – Aišku.“
„Labai pabrango maistas, kaip pensininkams, tai… 15 davė prie pensijos, o kainas padidino virš galvos.“
„Žiūriu į kainas, akcijas, kad pigiau kažkas.“
„Viskas išbrango – pieno produktai, duona, viskas didėja kiekvieną dieną po kažkiek centų.“
„Pieno produktai tai labai.“
„Mažiau perku, mažiau.“
„Sausainiai, saldainiai, šokoladai ir kiti tokie produktai ne kiekvieną dieną naudojami, taip, reikia atsisakyt.“
„Kiekvieną dieną vis kitokios kainos.“
„Prisieina, kad reikia kažką atsidėti, bet maistas lieka maistu. Vaikštom, žiūrim, kur kokios nuolaidos, taip ir renkamės.“
„Žinoma, kelia šoką, nes atlyginimas pas mane nepakitęs. Mažiau tenka pirkti, anksčiau leisdavom sau ir lašišos nusipirkti, daugiau žuvies pirkdavom, o dabar kukliau.“
„Buvo kiaušiniai 90 centų, o dabar 1,70 ir 2.“
Kainomis Lietuvoje stebisi ir Anglijoje gyvenantys, į gimtinę pasisvečiuoti atvykę lietuviai. Sako, kad maistas Lietuvoje gerokai brangesnis.
„Mes iš užsienio atvažiavom. Čia brangesnis maistas – miltai, kečupas, viskas brangiau. Ne dvigubai, bet perpus brangesnis nei Anglijoj.“
Lietuvoje maisto kainos per metus augo labiausiai Europoje. Augimas siekia beveik 30 procentų. Kai Europos maisto brangimo vidurkis siekia 8 procentus. Maždaug 10 procentų lenkiam ir kaimynines Latviją bei Estiją.
Kainų palyginimo portalo atstovas sako, kad per metus Lietuvoje labiausiai brango saulėgrąžų aliejus – net 150 procentų. Tad vietoj 1,20 lietuviai parduotuvėse už ji turi susimokėti 3 eurus ir daugiau.
Kiti kainų augimo lyderiai – su grūdais susiję produktai – kruopos, makaronai, duona. Jie vidutiniškai brango 50–70 proc.
Taip pat pieno produktai pabrangę 50–70 proc.
„Jei žiūrėti mūsų visą krepšelį tiriama – 52 produktus, tai pigo tik vienas – pigiausia kava. Praktiškai 10 proc. ir daugiau brango 47 prekės, tai yra tikrai žymus augimas“, – teigia „Pricer.lt” maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Maisto kainos pasaulyje kilo dėl daugelio priežasčių – pakilusių žaliavų kainų, bendro maisto kainų kilimo dėl karo Ukrainoje, išaugusių logistikos kaštų. Tai palietę kone kiekvieną Europos šalį. Tačiau, pasak ekonomisto Maurico, rekordiškai, trečdaliu, Lietuvoje maistas pabrango dėl kitų priežasčių.
„Vartotojai plačiai atveria savo pinigines ir nėra didelės konkurencijos, nesijaučia tarp prekybininkų, dėl to Lietuvoje tas kaštų padidėjimas atsiduria galutinėje lentynos kainoje. Tas tango šokamas dviese, tai yra vartotojai ir prekybininkai. Jei vartotojai perka, prekybininkai ir kelia kainas, ir kelia tol, kol vis dar perka“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Bet ir piniginės, anot Maurico, plačiai atvertos ne šiaip sau.
„Pajamos labai sparčiai augo lietuvių. Pagal vidutinį darbo užmokesti į rankas, Lietuva iš visų regiono šalių – centrinės Europos ir Baltijos šalių, yra 4-oje vietoje. Ir atitinkamai lūkesčiai dideli, kad pajamos kils ir toliau sparčiai“, – sako Ž. Mauricas.
Tad ekonomistas ragina perkant, pasisverti, ieškoti pigesnių produktų. Sumažėjus vartojimui, mažės ir kainos.
„Sumažės vartojimas, išaugs konkurencija, ir matysime daugiau visokių akcijų, viliojimų, o didžiausias viliojimas yra mažesnė kaina. Tai, manyčiau, kad tai yra pikas, ir didesnio nei 30 procentų neturėtume matyt“, – tvirtina Ž. Mauricas.
Ekonomistas prognozuoja, kad jau rudenį maisto kainų augimas turėtų pakristi iki 20 procentų ir mažiau, mat pasaulinės maisto kainos po tokių didelių šuolių visada dėsningai krenta.
