Išpakavus internetu nusipirktą suknelę Audrą ištiko šokas: štai, kokią „grožybę“ gavo

Puošnią suknelę internetinėje parduotuvėje įsigijusi Audra, gavusi prekę ir ją išpakavusi liko šokiruota – vaizdas parduotuvėje pateikiamoje nuotraukoje nuo vaizdo realybėje skyrėsi lyg diena ir naktis.

Moters išsirinktos suknelės aprašymas skamba įspūdingai: „Nuo grindų iki lubų besidriekianti šifono nėriniuota nuotakos mamos suknelė su užtrauktuku“, nurodoma, kad suknelė kainuoja beveik 40 eurų.

Pamačius suknelę ištiko šokas

Pateikiamoje nuotraukoje matyti, kad suknelės viršus nėriniuotas, apačia – gražiai krenta klostėmis. Tačiau realybėje vaizdas drastiškai skyrėsi – nebuvo nė nėrinių, nė klosčių, tik šifoninės medžiagos laisvai krentanti suknelė gilia iškirpte.

Nemaloniai nustebinusio pirkinio nuotraukomis moteris pasidalino ir socialinių tinklų grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“. Sako, nori apsaugoti kitus, kad neapsigautų ir nepatektų į tokią pat nemalonią situaciją.

Moteris naujienų portalui tv3.lt teigė suknelę nusipirkusi kovo 24 dieną, tačiau vos pradėjusi ją išpakuoti patyrė šoką – suknelė nė kiek nepriminė tos, kuri parodyta nuotraukoje.

„Reakcija buvo tokia, kad verkti norėjosi ją bevyniojant iš pakuotės, šokas buvo baisus“, – užplūdusias emocijas prisiminė moteris.

Ji teigia bandžiusi ne vieną kartą susisiekti su pardavėjais nurodytais kontaktais, tačiau kaskart gauna tą patį atsakymą: „Gerbiamas kliente, Ar turite užsakymo numerį, kad galėtume jį patikrinti? Dėkoju. Dėkojame, kad susisiekėte su mumis ir atsiprašome, kad teko laukti.“

Moteris įtaria, kad į laiškus atsako automatinė programėlė, nes jau tris kartus siuntė užsakymo numerį, tačiau daugiau jokio atsakymo taip ir nesulaukė, tad dabar neturi ne tik norimos suknelės, bet ir negali atgauti pinigų už nekokybišką ir lūkesčių neatitikusį pirkinį.

Komentaruose žmonės taip pat ėmė dalintis, kad iš elektroninės parduotuvės įsigijo neva gerai žinomų prekės ženklų gaminius, tačiau gavo visai ne tai, ką užsisakė.

Kaip nepatekti į sukčių pinkles?

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, apsipirkti internetu – labai patogu, tačiau tai gali būti ir nesaugu, mat sukčiai vis profesionaliau sukuria netikras internetines parduotuves, kuriose apsipirkę žmonės negauna nei užsakytos prekės, nei susigrąžina pinigų. Tad kaip nepatekti į sukčių pinkles?

Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad tokių nusikaltimų šiuo metu pasitaiko, tačiau jų nėra ypatingai daug. E. Pernavė pastebi, jog taip gali būti dėl to, kad nukentėję žmonės paprasčiausiai nesikreipia į policiją, nes jų prarastos sumos būna nedidelės.

Pareigūnė E. Pernavė išskiria kelis faktorius, kuriuos įvertinus galima suprasti, ar elektroninė parduotuvė saugi, ar, visgi, gali būti sukurta sukčių.

„Vienas dalykas, tai siūlytume visada atkreipti dėmesį į internetinės parduotuvės kontaktinius duomenis. Nes paprastai tai turėtų būti juridinis asmuo. Juridinis asmuo turi savo rekvizitus, todėl jie turėtų būti aiškiai matomi. Pamačius įmonės kodą, įmonės pavadinimą, per „Google“ galima pasižiūrėti, kas tai yra per įmonė, ką ji veikia. Ir jeigu el. parduotuvė prekiauja mobiliaisiais telefonais, o įmonės kodas rodo, kad tai – autoservisas, tai reikėtų suklusti ties šituo. 

Taip pat niekuomet nesiūlome gundytis didelėmis nuolaidomis. Dažnai žmones pritraukia didelių nuolaidų skelbimas. Pavyzdžiui, nurodo 90 procentų, ar 60 procentų nuolaidą, ir žmonės susigundo. Tai paprastai tokias netikras internetines parduotuves ir kuria prieš šventes įvairias, prieš juoduosius išpardavimo penktadienius ir sukčiai pasinaudoja tokiais momentais. Todėl tikrai rekomenduojame nesigundyti tomis nuolaidomis, nes dažnai jos slepia netikros parduotuvės buvimą. 

Taip pat visada atkreipia dėmesį tekste, puslapio atvaizdavime, elementarios gramatinės klaidos. Vėlgi, tai gali būti požymis, kad tai – netikra internetinė parduotuvė. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras teikia labai daug rekomendacijų dėl saugaus apsipirkimo ir netikrų elektroninių parduotuvių, todėl siūlyčiau pasinaudoti ta informacija elektroninėje erdvėje ir susipažinti su ja“, – pastebi E. Pernavė.

Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius taip pat įvardija kelis patarimus, padėsiančius atskirti netikrą internetinę parduotuvę nuo tikros. 

„Viena taisyklė yra ta, kad visos tokios parduotuvės turi turėti saugų atsiskaitymo būdą. Kaip pavyzdys, turi būti galimybė atsiskaityti tokiais mokėjimo būdais kaip „Paysera“, „Paypal“, galimybė atsiskaityti bankiniu pavedimu įmonės ar privataus asmens sąskaita. Tai duoda vieną argumentą, kad pirkti tokioje parduotuvėje yra saugu. 

Kitas dalykas, reikia pasižiūrėti, kada yra įkurta interneto svetainė. Tai galima padaryti puslapiuose whois.lt, jeigu puslapis yra Lietuvoje, ir whois.com, jei puslapis užsienyje. Juose reikia įvesti interneto svetainės pavadinimą, tuomet yra parodoma informacija apie svetainės savininką ir datas, kada yra įkurta interneto svetainė. Jei tai nėra neseniai įkurta svetainė, prieš mėnesį ar tris, gali būti tikras, kad ta svetainė yra seniai įkurta ir naudojama ne sukčių vieną dieną. 

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pristatymo sąlygas. Turėtų būti labai aiškiai įvardinta, kaip pristatys, kas pristatys, nurodoma informacija apie pristatymo būdus ir tai, kaip tą būdą bus galima pasitikrinti. Kaip pavyzdys, dalis logistikos kompanijų duoda siuntos numerį, kurį įvedus į svetainės paiešką, gali sužinoti, kur yra tavo siuntinys. Jei tokios informacijos nėra, gali būti, kad niekas tau nieko ir neišsiųs“, – patarimais dalijasi M. Pareščius.

www.tv3.lt

Site Footer