Netrukus laikrodžius teks pasukti viena valanda pirmyn. Primename, kad vasaros laikas prasideda kovo 26 d., o laikrodžius reikėtų persukti iš šeštadienio į sekmadienį, ryte 3 val.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vykdant Europos Sąjungos direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria. Todėl laiko persukimas vis dar yra reikalingas.
Visuomenėje kyla vis rimtesnė diskusija. Daugelis būgštauja, kad viena valanda gali sukelti sveikatos sutrikimų, kiti džiaugiasi, kad valanda galės pamiegoti ilgiau. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.
Laiko keitimo metu žmogaus miegas gali sutrikti, taip pat paūmėja lėtinės ligos. Ekspertai pataria, kad likus savaitei iki vasaros laiko, patartina laikytis griežto rėžimo ir tokiu būdu paruošti organizmą iš anksto. Taip pat svarbi sveika, subalansuota mityba, dažnas vandens gėrimas ir fizinis aktyvumas. Ekspertai priduria, kad vertėtų ne tik rūpintis kūnų, bet ir leisti jam atsipalaiduoti – nevartoti alkoholio arba prieš miegą negerti stiprios arbatos ir kavos, stengtis nerūkyti, prieš miegą išsimaudyti.
Ar reikia tik vieno žiemos laiko?
Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad daugelyje valstybių yra paliktas žiemos laikas, dėl žmogaus biologinių procesų patogumo. Anot jo, tyrėjai įrodė, kad šitaip kaitalioti laiką nėra gerai. Tai prideda papildomo streso, gali atsirasti nemiga ir kiti reiškiniai.
„Mokslas tiriantis periodinių ciklų poveikį gyvūnams ir žmonėms vadinamas chronobiologija. Dažnai socialiniai, kultūriniai ir biologiniai ritmai – disonuoja, nesutampa.
Vis greitėjanti mūsų civilizacija jau seniai vargina žmones dėl įvairiausių dirgiklių gausos, didėja įvairių susirgimų riziką. Nuolatinis pervargimas, perdegimas, stresas, nemiga yra dažni civilizuoto žmogaus palydovai.
Tyrėjai pastebėjo, kad cirkadiniai – biologiniai paros ritmai geriausiai dera prie žiemos laiko. Todėl, kai kuriose pasaulio šalyse atsisakyta vasaros ir žiemos laiko keitimo, paliekant vieną žiemos ritmą. Lietuvoje irgi buvo tokių siūlymų, bet iki šiol to įgyvendinti nepavyko“ – vardija psichologas.
Vasaros laikas gali išbalansuoti psichologinę savijautą
Pasak E. Šidlausko, prasta miego kokybė, negalėjimas užmigti, nuėjimas vėlai miegoti, prabudinėjimas naktimis, nemiga, gali prisidėti prie bendros savijautos ir neigiamai paveikti bei apsunkinti kasdienines užduotis. Psichologas priduria, kad laiko keitimas gali prisidėti prie padidėjusio nerimo ar dirglumo.
„Disonuojantis vasaros laikas trumpina kokybišką miegą, kurio stoka dažnai yra daugelio psichikos susirgimų pradžia. Mano praktikoje gana dažni tokie rimti psichikos pakrikimai, kaip psichozė ar gili depresija, panikos priepuoliai. Labai dažnai klientams prasidėdavo po suprastėjusio miego.
Suprantama, kad tai [laiko sukimas] gal ir nebuvo pagrindinė priežastis, bet tikrai viena iš galimų. Nepakankamai pamiegojęs, pasiilsėjęs žmogus tampa dirglesnis, labiau pažeidžiamas, konfliktiškas ar neramus. Sunkiau susikaupti, save kontroliuoti, suprasti, kas vyksta. Išties mažėja produktyvumas darbe ar bet kokioje kasdienėje veikloje“, – teigia E. Šidlauskas.
Žmonėms įgriso laikrodžio sukinėjimas: „Iš karto sutrumpėja mūsų poilsis visa valanda“
