„Yra žmonių, kuriems tu rūpi. Nemokama emocinė pagalba telefonu.
Tai vienas iš mažų užrašų, kuriuos galima rasti ant daugelio tiltų, kertančių Nerį Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Šalyje, kuri ką tik perėmė rotacinį pirmininkavimą Europos Sąjungai, savižudybių rodikliai yra vienas didžiausių pasaulyje – tris kartus viršija Europos vidurkį.
Šis centras Vilniuje siūlo paramą nelaimės ištiktiems jauniems lietuviams.
Jis sulaukia kelių šimtų skambučių ir el. laiškų per dieną. 15–29 metų amžiaus jaunuoliai, nors ir nedaug sumažėjo, yra didžiausia rizikos grupė, sako centro vadovas Paulius Skruibis.
„Sovietiniais laikais jis nuolat didėjo. O po nepriklausomybės atgavimo turėjome didelį prieaugį, kur viskas keitėsi labai greitai. Dabar jis stabilesnis, netgi šiek tiek sumažėjo. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo savižudybių skaičius, yra ta, kad daug žmonių emigravo. Žinote, savižudybė yra tada, kai žmogus patenka į situaciją, kai nemato jokio išėjimo, jokios išeities. Ir kai atsirado išeitis, kad tu gali eiti… kai tapome Europos Sąjungos nariais, tai dar viena papildoma išeitis.
Lietuvoje, kurioje gyvena apie 3,2 milijono gyventojų, nuo nepriklausomybės paskelbimo prieš 20 metų šalį paliko apie 700 tūkst.
Tikėtina, kad emigruojančiųjų skaičius keisis. Daugelis jaunų lietuvių ryžtasi savo šalyje kurti šviesesnę ateitį, spręsdami juos skaudžiai smogusią nedarbo problemą.
Tai laikmečio ženklas, darbų pasidalijimo centras Vilniuje.
Architektai, dizaineriai, žurnalistai, verslininkai, jie dirba laisvai samdomi, kurdami internetines paslaugas po vienu stogu.
Nedarbo sprendimas ir būdas kontroliuoti savo ateitį.
generalinis direktorius Craftsworld sakė Vytenis Pakėnas:
„Aš vadovauju įmonei, kuri teikia paslaugas ir prekyvietę žmonėms, gaminantiems rankų darbo gaminius. Šiuo metu per mus prekiauja daugiau nei 200 žmonių. Kai žiūrite į priežastis, kodėl žmonės nedirba, iš tikrųjų galite pastebėti, kad tai, ko mums reikia, yra tik nedidelis postūmis judėti į priekį.
Evaldas ir Jonas savo startuolį įkūrė Saulėtekio slėnyje – mokslo ir technologijų parke Vilniuje.
Jie gavo 600 000 eurų iš Europos verslo angelų fondo, teikiančio paramą novatoriškoms įmonėms. Jų verslas prasidėjo Jono bute.
„Idėja buvo sukurti mažiausius pasaulyje lazerius, o dabar turime šį degtukų dėžutės lazerį; palyginti su konkurentais, jis yra bent 8 kartus mažesnis“, – sakė Evaldas Pabreza. generalinis direktorius Integruota optika.
Iki rugsėjo jie pradės nuosavą mikrolazerių gamybą, o platintojas Lietuvoje jiems jau suteikė tarptautinę klientų ratą.
Jie niekada neįsivaizdavo, kaip tiesiog parduoti savo technologijas ar apsigyventi užsienyje.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios pasilikome, yra ta, kad norime kurti verslą, o ne dirbti kam nors kitam. Matėme, kad verslumas Lietuvoje gali būti tikrai ekonomiškas, be to, turime daug žmonių, baigiančių Vilniaus universitetą lazerių technologiją. Pamatėme šį didžiulį talentų telkinį ir nusprendėme likti čia ir niekur kitur neiti. Nenorėjome visko parduoti ir greitai gauti pinigų. Norėjome eiti ir gyventi su tuo“, – pridūrė Evaldas Pabreza.
Dabar eikime į Varėnos provinciją, esančią maždaug už šimto kilometrų į vakarus nuo sostinės. Vietovė, kurią paveikė bendra žemės ūkio problema. Senstant gyventojams smulkesni ūkiai nyksta didesnių naudai… Audrius apgailestauja.
Buvęs žurnalistas ir teisės studijas baigęs, išvyko iš sostinės ir pradėjo gaminti sūrius kaime. Jis priklauso grupei, kurios tikslas – skatinti kokybišką maistą ir atkurti ryšį tarp gamintojo ir vartotojo.
„Nuo kito pavasario Lietuvoje atsidarys žemės rinka, kurioje privatūs asmenys ir privatūs ES piliečiai galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Taigi norime skatinti ne į eksportą orientuotą, o smulkų ir tvarų žemės ūkį“, – sakė Audrius Jokubauskas.
Be parduotuvių regione, Audrius ir kiti nariai turi klientų ir Vilniuje, tarp kurių yra restoranai ir fiziniai asmenys.
Tačiau žemės ūkis nesugeba pritraukti jaunesnės kartos Lietuvos ūkininkų, tačiau Audrius tikisi, kad atveria galimybes kitų šalių ūkininkams.
„Kartais būna gaila, kad žmonės išvyksta, bet, kita vertus, čia yra erdvės kitiems kurti ir net iš kitų šalių atvykti ir galbūt čia kurti“, – pridūrė Audrius Jokubauskas.
Vis didesnio susidomėjimo sulaukianti kūrybinė erdvė – kulinarinis loftas – Ciop Ciop, siūlantis gurmaniškus maisto gaminimo užsiėmimus.
Mokymusi Vokietijoje, vadovė Urtė įsitikinusi, kad Lietuvoje jos ateitis šviesesnė.
„Kitose šalyse jau daug kas sukurta. Taigi galime ateiti ir sukurti čia tai, ką matėme, ką sužinojome. Kadangi dirbau Vokietijoje, mano darbas buvo tikrai sėkmingas. Ir aš turėjau darbo pasiūlymą, ir dar dabar turiu darbo pasiūlymą. Bet Lietuva yra mano šalis, todėl geriau duoti už savo šalį, o čia sukurti kažką naujo ir parodyti žmonėms, kad Lietuvoje taip pat tikrai gera gyventi“, – sakė Urtė Mikelevičienė.
Mokyklos šefas prancūzas Marc d’Erceville taip pat įsitikinęs, kad Lietuva yra gera vieta būti. Jis su savo partneriu lietuviu įsikūręs Vilniuje. Jis neturėjo problemų susirasti darbą ir planuoja Lietuvos sostinėje atidaryti savo restoraną.
Jis sakė: „Buvo įdomu išvykti iš Paryžiaus restoranų, kur sužinai apie prancūziškus terroir produktus, ir atvykti čia atrasti tą patį. Reiškia produktus, kurie dar nenaudojami ir su kuriais net lietuviai nėra įpratę gaminti.
Be to, bendra atmosfera čia labai dinamiška. Visi nori dirbti, visi nori atrasti naujų dalykų. Prieš apsigyvendamas čia, daug keliavau po Europą. Ir šiuo metu nematau jokios priežasties išvykti iš Lietuvos.
Lietuva keičiasi ir suteikia galimybių naujai jaunų, iniciatyvių absolventų bangai, tačiau ne visi turi vienodus pranašumus.
Vidutinis jaunų lietuvių nedarbo lygis artėja prie 30 procentų.
Kai kurie jauni lietuviai nori parūpinti tiems, kuriems mažiau pasisekė, geresnę ateitį. Aušra pasirinko auklėtojos darbą šiuose Vilniaus vaikų globos namuose. Po studijų Danijoje ji panoro panaudoti skandinavišką patirtį savo šalyje.
Aušra Rutkauskaitė sakė: „Ten mačiau daug specialistų ir matai, kaip jiems sekasi, taip pat matosi, kad jie turi tai, ko mes nežinome. Mes atsakingi, ką vaikai išeis ir gyvens savo gyvenimą. Turime juos auginti ir padaryti atsakingais už visuomenę asmenimis. Tai labai svarbu. Visa visuomenė yra apie žmones ir apie tai, kokie žmonės kuria visuomenę. Taigi dirbkime!
