Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš strategiškai svarbios Juodosios jūros Gyvačių salos rodo prezidento Vladimiro Putino strateginių tikslų Ukrainoje beprasmiškumą, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
„Galiausiai paaiškės, kad Putinui neįmanoma išlaikyti šalies, kuri nesutiks su jo valdžia“, – per spaudos konferenciją po NATO viršūnių susitikimo Madride sakė B. Johnsonas.
Jis pridūrė, kad bet koks taikos susitarimas priklausys tik nuo Ukrainos, pabrėždamas NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovų vieningą poziciją dėl Rusijos.
„Mes matome, ką gali padaryti Ukraina, kad išstumtų rusus atgal, – sakė B. Johnsonas. – Matėme, ką jie padarė aplink Kyjivą ir Charkivą, o dabar – Gyvačių saloje. Manau, kad teisingiausia būtų ir toliau eiti NATO nustatytu keliu, kad ir kaip būtų sunku.“
Vokietijoje vykusiame G-7 grupės vadovų susitikime B. Johnsonas su kitais lyderiais juokavo, kad galėtų pasekti V. Putino pavyzdžiu ir pozuoti nuotraukoms iki pusės apsinuoginę, kad parodytų savo „kietumą“.
Rusijos lyderis atrėžė, kad būtų „bjauru“ pamatyti B. Johnsoną ir kitus lyderius apnuogintomis krūtinėmis.
Tačiau britų premjeras nepratęsė šio žodžių karo, tik pareiškė, jog V. Putinas turėtų verčiau pagalvoti „apie savo barbariškų veiksmų pasekmes“, įskaitant NATO planuojamą Suomijos ir Švedijos priėmimą į Aljansą.
„Svarbiausia išvada, kurią Vladimiras Putinas turėtų padaryti po šiandienos ir kelių pastarųjų dienų NATO, o anksčiau ir Didžiojo septyneto viršūnių susitikimų, yra ta, kad mes visiškai vieningai smerkiame tai, ką jis daro Ukrainoje“, – sakė B. Johnsonas.
Jis pabrėžė, kad dėl Rusijos veiksmų NATO narės yra įsipareigojusios gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Premjeras pridūrė, kad JK „iki dešimtmečio pabaigos gynybai skirs 2,5 proc. BVP“, nors Londone kilęs ginčas dėl to, ar B. Johnsono vyriausybė iš tiesų laikosi šio įsipareigojimo.