Remiantis klimato stebėjimo agentūros, stebinčios temperatūrą nuo XX a. vidurio, duomenimis, sekmadienis, liepos 21 d., buvo karščiausia diena per visą užfiksuotą istoriją, praneša CNN.
Tai antri metai iš eilės, kai vidutinė pasaulio oro temperatūra viršija visus klimato rekordus, ir tikrai ne paskutiniai, nes planetą šildanti iškastinio kuro tarša kelia rodiklius į naujas šokiruojančias aukštumas.
Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ preliminariais duomenimis, liepos 21 d. temperatūra siekė 17,09 laipsnio pagal Celsijų, ir buvo karščiausia diena Žemėje bent nuo 1940 m.
Pernai taip pat fiksuotas rekordas
Pasauliniai klimato rekordai paprastai viršijami mažomis laipsnio dalimis, kaip ir šiuo atveju: sekmadienio temperatūra buvo tik 0,01 laipsnio Celsijaus didesnė už 2023 m. rekordą.
Pasaulinė temperatūra svyruoja dėl natūralių veiksnių: metų laikų, didelio masto klimato dėsningumų ir Saulės aktyvumo – ir dėl nenatūralių veiksnių: žmogaus veiklos, įskaitant iškastinio kuro deginimą, sukeliamos taršos, kuri labiausiai skatina nuolatinį planetos temperatūros kilimą, rašo CNN.
El Nino
Praėjusių metų rekordą mokslininkai sieja su El Nino – natūraliu klimato modeliu Ramiajame vandenyne, turinčiu klimato šiltėjimo poveikį, ir iškastinio kuro tarša, dėl kurios Žemės atmosferoje susikaupia šiluma.
Šių metų rekordas pasiektas El Nino nykstant ir pereinant į vėsią La Nina fazę, o tai rodo didelę žmogaus sukeltos klimato krizės įtaką.
Remiantis „Copernicus“ analize, staigus pasaulinės temperatūros kilimas yra susijęs su neįprastu karščiu didelėje Antarktidos dalyje. Spartus šio didžiulio ledinio žemyno atšilimas yra mokslininkams nerimą kelianti tendencija, nes šis regionas gali lemti katastrofišką jūros lygio kilimą.
