Kauno gyvūnų globėjai gelbsti didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį. Padangių galiūnas atkeliavo iš Dzūkijos, jį nepaskrendantį žmonės aptiko Žuvinto biosferos rezervate. Įtarė, kad sužeistas. Tačiau aiškėja, kad padangių galiūnas greičiausiai apsinuodijęs švinu.
Dzūkijos. Žmonės didingą paukštį išvydo ant žemės apatišką ir nepaskrendantį.
„Buvo rastas Žuvinto rezervate visiškai nusilpęs, bandė jį pabaidyti, bet paukštis negalėjo skristi, jis tiesiog ėjo. Pirmoji mintis, kad gal paukštis gavęs elektros, gal užskridęs ant laidų, bet tokių požymių nepastebėjome apžiūrėję kiekvieną paukščio kūno dalį“, – teigia „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Specialistai neaptiko ir atvirų žaizdų ar lūžių, svoris normalus – arti puspenkto kilogramo. Tik galvą galiūnas vis laiko keistai nunarinęs. Įtarimų kelia ir atsiradę apsinuodijimo požymiai.
„Va, matot, uodega pažaliavusi, tai čia tas požymis, kad intoksikacija, apsinuodijęs“, – aiškina veterinarijos specialistas Giedrius Survila.
Tą patvirtina ir paukštį apžiūrėję ornitologai. Sako, kad, matyt, ieškodamas grobio erelis bus sulesęs švino.
„Tikėtina, kad gali būti apsinuodijęs švinu, nes plėšrieji jautrūs švinui ir, jei sulesa medžiotojų pašautą ir kažkur nugaišusį gyvūną ir praryja keletą šratų, tai gali būti ir mirtina dozė“, – tvirtina Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
Bet yra ir džiugių žinių – šis plėšrusis paukštis godžiai kibo doroti jam pasiūlytos žuvies, prarijo ir vieną kitą gabalą vištienos. Matyt, kelias dienas badavo. O kiek sustiprėjęs vis rodo jėgą – taikosi nagais sugriebti ar snapu įkirsti. Tad specialistai viliasi, kad slaugomas sparnuotis greitai pasveiks.
„Paukštis priešinasi, reaguoja į aplinką, maitinasi, tikėtina, kad viskas įvyks natūraliai ir greitai mes jį galėsime išleisti į laisvę“, – sako G. Survila.
O tuomet erelis grįš į gimtas vietas Žuvinto biosferos rezervate, kur, spėjama, jo laukia antra pusė. Tik palikuonių šiemet jie jau gali neturėti.
„Pagal svorį ir tam tikrus matmenis tai patinas suaugęs, kiek jam metų negalime pasakyt galime, tik patvirtinti, kad jis daugiau nei 5 metų amžiaus. Rezervato darbuotojų žiniomis, ten peri viena jūrinių erelių pora, tai tikėtina, kad suaugęs paukštis vienas iš poros narių, taip, kad šiemet sėkmingo perėjimo nėra ko tikėtis“, – kalba S. Rumbutis.
Jūriniai ereliai – didžiausi Lietuvoje gyvenantys ir perintys paukščiai. Jie ilgaamžiai – gyvena kelis dešimtmečius. Dabar jų populiacija itin išaugusi, skaičiuojama, kad mūsų šalyje gyvena apie 200 šių galiūnų porų.
