Trijų vaikų pagrobimo istorija nuskambėjo už Lietuvos ribų. Mažamečių ir juos pagrobusių tėvų Mindaugo ir Ievos Vilčinskų ieškoma jau ir užsienyje, svarstoma, kad jie gali būti Vokietijoje, kur yra anksčiau gyvenę. Tačiau kai kurie gyventojai tėvų kaltės neįžvelgia. Advokatas Valdemaras Bužinskas paaiškina, kodėl šiuo atveju Vilčinskai padarė ne žygdarbį, o nusikaltimą.
Liepos 18 d. 8.55 val. Kaune, P. Plechavičiaus g., nuo vaikų gerovės centro „Pastogė“ vartų sutuoktiniai Inga (gim. 1983 m.) ir Mindaugas (gim. 1981 m.) Vilčinskai savavališkai pasiėmė tris savo vaikus (gim. 2018 m., gim. 2016 m., gim. 2014 m.). Asmenys galimai išvažiavo su „VW“ markės automobiliu (vokiška registracija).
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 156 d. 2 d. (Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobia savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno).
„Nu ir??? Kas či blogo?“ – nesupranta vienas komentatorius.
„Kokį nusikaltimą jie padarė, kad mokino savo vaikus namuose?? Ar jie ką nužudė, prievartavo, nedavė valgyti??“ – klausė antras.
„Tai juk čia jo vaikai“, – komentavo trečias.
Tačiau nors yra biologinis vaikų tėvas, M. Vilčinskas jų pasiimti negalėjo – teismo sprendimu jis neteko savo vaikų globos.
2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą atskirti vaikus nuo tėvų. Birželio 1 d. vaikai paimti iš M. Vilčinsko ir apgyvendinti Kauno vaiko gerovės centre „Pastogė“.
Pagrindiniai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikti motyvai buvo tai, kad vaikai nelanko ugdymo įstaigų, vaikų tėvai sistemingai vengia kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais.
Taip pat vaikams nesudaromos sąlygos socializuotis, o vaikų tėvai naudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, nebendradarbiauja, neturi galiojančių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neadekvačiai vertina esamą šeimos situaciją ir teigia nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų.
Anot advokato V. Bužinsko, būtent dėl to, kad buvo teismo sprendimas, Vilčinskai negalėjo vaikų paimti iš teisėtų globėjų, tai yra vaiko gerovės centro.
„Prieš tai buvo kažkoks procesas. Kažkokie motyvai buvo ir tie vaikai paimti arba teismo sprendimu. Jeigu tėvui ar tėvams atimtos tėvystės teisės, vaikų susigrąžinimas yra savavališkas veiksmas“, – sako V. Bužinskas.
Šiuo metu ieškomas M. Vilčinskas yra atsisakęs Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl nei jis, nei jo vaikai neturi galiojančių dokumentų. Europos Sąjungą jis laiko komercine organizacija, teigia, kad jo šeima nėra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Kauniečio vaikai taip pat nelanko mokyklos, o tai atkreipė vaiko teisių sargų dėmesį.
„Apie ką ir kalba. Jeigu tėvas nepripažįsta net įstatymų, nepripažįsta, matyt, ir to, kad neteko teisių į savo vaikus. Savavališkas jų paėmimas, kad ir savo biologinių vaikų, vis tiek yra nusikalstamas“, – pabrėžia V. Bužinskas.
„Kaip jį (nusikaltimą – aut. past.) traktuoti, kitas klausimas, nes sudėtinga kvalifikuoti tokį veiksmą teisine prasme. Nemanau, kad čia viskas taip paprasta, ir šiuo klausimu irgi bus ginčas. Kad tai nusikalstama, tai yra akivaizdu, tik klausimas, koks nusikaltimas“, – priduria advokatas.
Viskas blogiau nei atrodo
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su psichologu, psihoterapeutu prof. dr. Gediminu Navaičiu ir pasiteiravus, kokias pasekmes vaikams gali palikti toks tėvų elgesys, pašnekovas komentavo:
„Galima daryti labai paprastą išvadą, kuri – akivaizdi. Net nereikia įžangos, kad vaikai, ypač mažesni, perima tėvų nuostatas, vertybes. Ilgainiui jos gali juos veikti, nes tai – tam tikras pasaulio modelis.
Šiame pasaulio modelyje, apie kurį mes kalbame, teisė yra ignoruojama. Toks parodymas vaikams, kad už savaip suprastą teisybę turi kovoti pats ir niekuo negali pasitikėti nepaisant to, ką nutarė valstybės, teisėsaugos institucijos. Plečiant toliau vaikams rodoma, kad negali pasitikėti nei valstybe, nei visuomene.
Be abejo, žmonės, kurie nepasitiki aplinkiniais, nėra sėkmingi ir laimingi. Tam tikras pasitikėjimo lygis yra būtinas sėkmingam visuomenės funkcionavimui.“
Psichoterapeutas teigia, kad kalbant konkrečiai apie šį atvejį, tėvai kartais sugeba „pamiršti“, kad tokios jų kovos daro neigiamą įtaką vaikams.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad veikiausiai abi pusės apie vaikų interesus negalvoja. Matome bendrą kryptį, kad yra ignoruojamos ir niekinamos visuomenės taisyklės. Vaikai, esantys be dokumentų ir pilietybės, kurių teisė mokytis yra ribojama – akivaizdus vaikų teisių pažeidimas.
Toks sprendimas – apriboti tėvų teises į vaikų auginimą – pagrįstos. Iš kitos pusės, apribojant teises reikia sudaryti visas sąlygas, kad tėvai galėtų su vaikais ir toliau bendrauti“, – įžvalgomis dalinasi ekspertas.
Paklaustas, ar visuomenė gali padėti tokioms šeimoms, pašnekovas atsako, kad ši jau padeda. Pirmiausia, pasak prof. dr. G. Navaičio, buvo priimti teisminiai sprendimai, antra – tikimasi, kad šeimai bus teikiama ir psichologinė pagalba:
„Tikiuosi, kad šeimai buvo paskirta ir mediacija, taip pat turime praktiką teikti siūlymą dalyvauti įvairiose psichologinėse grupėse. Čia tiktų ir privalomas dalyvavimas šeimos terapijos grupėse, bet kol kas tokio privalomo dalyvavimo, kiek aš žinau, nėra. Manau, kad jis galėtų padėti spręsti panašias problemas.“
Vaikus bandė atsiimti ir ankščiau
Jau birželį sujudimas buvo viename Kauno daugiabučių, kur šeima gyveno, kai specialistai atvyko paimti mažųjų. Pilna laiptinė policininkų ir kitų tarnybų atstovų.
„Vežėt vaikus į polikliniką, gavot kažkokių neigiamų atsakymų iš vaikų priežiūros specialistų? Pas psichologą buvau, sakė, pilnai adekvatus, kitaip nebūtų paleidę. O jūs ateinat ir sakot, kad ginat mane nuo mano vaikų“, – tada nufilmuotame vaizdo įraše teigė vaikų tėvas.
Vaiko teisių specialistai ilgai derasi su tėvu, kad patektų į buto vidų, kur užsirakinusi sėdi mama su trim vaikais.
„Tai laužiam duris? – Ne“, – policija kalbėjosi su M. Vilčinsku.
Po ilgų derybų – tėvas įsileidžia dalį tarnybų vidun.
„Sutinku prieš savo laisvą valią atidaryti duris, kai išeis pareigūnai. – tai tegu du policininkai lieka, o kiti…“, – teigė Vilčinskas.
Vilčinskų šeima vadovaujasi sava filosofija, yra išmetę mums įprastus asmens dokumentus ir turi pasigaminę savus.
„Lietuvos Respublikos pilietybės ir asmens kodo aš esu atsisakęs, aš esu gimęs laisvas ir gyvas vyras“, – sakė mažamečių tėvas Mindaugas Vilčinskas.
Vyras turi savus įsitikinimus ir pasakoja, kodėl neleidžia savo vaikų į ugdymo įstaigas.
„Nė viena ugdymo įstaiga mokslo nevykdo, o vykdo mokslą pagal ugdymo programą, tas vykdymas yra dresiravimas, taip dresiruojam šunis, o mokslas yra žinių tobulinimasis“, – teigė vyras.
Mažuosius išvežus į vaikų gerovės centrą, tėvai galėjo juos lankyti, čia vyko dažnai, buvo ir daug konfliktų.
„Sakykite, jūs atsisakot mums suteikti pasimatymą šitoje įkalinimo įstaigoje su mūsų sūnumis ir dukterimi? Atsakykite, taip ar ne? – Sakau dar kartą, bus sudarytos sąlygos“, – ankščiau filmuotame vaizdo įrašė klausė mažamečių tėvas.
Ir išsivežti vaikus iš laikinos globos įstaigos jie bandė jau ir birželio pradžioje, padedami provokatoriaus ir antivakserio Antano Kandroto-Celofano.
„Negaliu jų atiduoti, jei jūs paėmėt vaikus, reiškia jūs pagrobėt. – Ai, savo vaikus pagrobėm, vakar iš mūsų pagrobė. – Sėkmingai visus tris vaikučius pasiimam ir tėveliai vežasi namo“, – vaizdo įraše kalbėjo darbuotoja ir Celofanas.
Tačiau tąkart vaikų išvežimą iš globos įstaigos sustabdė pareigūnai, o šią savaitę šeima savo kėslus įvykdė vieno iš pasimatymu su vaikais metu. Už mažamečio vaiko pagrobimą tėvams gresia kalėjimas iki dvejų metų.
