Kylant grėsmei dėl agresyviai nusiteikusios Rusijos puolimo prieš mūsų šalį esame priversti pagalvoti, kur slėptumėmės, jei virš galvų imtų skristi raketos, sproginėtų bombos. Kur slėptumėmės nuo pirmųjų priešo smūgių iš oro?
Valdžia sako, kad šiuo metu vietos yra mažiau nei kas penktam Lietuvoje gyvenančiam žmogui ir skubiai ieško slėptuvių, kurias galima būtų pažymėti naujuoju ženklu – Priedanga.
O gyventojai teigia, kad trūksta informacijos ir tikrai nežinotų, kur bėgti užpuolus priešui:
„Kažkaip mažai tos informacijos, kur galėčiau. Tunelio jokio nėra Šiauliuose, jokio supratimo. Gyvename Rėkyvoje name, bet neturim rūsio irgi. Aš tiesiog nepagalvojau, iš tikrųjų, problema, iš tikrųjų, problema yra.“
„O kur? Niekur. Šiąnakt išgąsdino, kai pradėjo skrist kažkoks lėktuvas taip garsiai, išsigandau. O kur mes slėptumėmės? Mes nieko nežinom. Aš Salduvėj žiūrėjau, kažkas tai lygtais panašaus yra, bet niekas neaišku. Ar mes žinom? Mes niekas nežinom nieko.“
Taip šiauliečiai svarsto, kur slėptųsi, jei atsitiktų taip, kad virš jų miesto, šalia kurio įsikūrusi NATO oro policijos bazė, imtų skristi priešų raketos ir kristi bombos. Sako, kad nėra informacijos, ką daryti ir kur slėptis:
„Apsisaugot neapsisaugotumėm niekaip, beliktų melstis.“
„Neturiu supratimo, visur, kur bevažiuosi, Šiauliai apskritai per mažas miestas, kad kažkur pasislėpti. Tai jei jau skris, tai skris.“
„Aš nežinau, kur slėptis, valdžia nesirūpina. Gal kur didžiuosiuose miestuose yra, kur slėptis.“
„Jeigu nutiktų tokia nelaimė, žmonėms trūksta kur pasislėpti vietų. – Ką jūs? – Lygiai taip pat, nepasirūpinusi valdžia.“
„30 metų nelabai kas tą darė, tai dabar padaryti stebuklą ir įrengti jų – tai čia nerealu yra.“
„Iš viso nėra rūpintasi tuo. Negalvota. Kažkada tais laikais gal ir buvo galvota, dabar šiais laikais nieko negalvoja. Ne tie mąstymai. Ne apie tą galvoja.“
O valdžia sako galvojanti apie gyventojų saugumą. Vidaus reikalų ministrė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos direktoriumi ir Šiaulių meru ant Juliaus Janonio gimnazijos klijuoja pirmąjį naujo pavyzdžio ženklą – Priedangą.
Šalia kitas ženklas – mėlynas trikampis – Kolektyvinės apsaugos statinys, kurio reikšmė šiek tiek skiriasi.
„Kolektyvinės apsaugos statiniai skirti apsaugoti gyventojams nuo įvairių technogeninių, stichinių, gamtinių reiškinių. Tai, jei žmonės neteko būsto, sugriuvo, apsemta, tai jie gali nelabai skubant nuvykti į kolektyvinės saugos statinį. Tuo tarpu Priedanga, kur reiktų atvykti labai greitu laiku“, – aiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.
„Esant karinei situacijai, karui vykstant arba vykstant oro pavojui, žmonės turėtų žinoti, kad yra ženklas, kuris reiškia Priedangą. Ir šiuo atveju žmogus šioje vietoje galėtų rasti trumpą, trumpalaikę apsaugą“, – kalba vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Juliaus Janonio gimnazijos ūkio dalies vedėjas Ričardas aprodo, kaip anksčiau atrodė vieta, kurioje įrengta pirmuoju priedangos ženklu pažymėta vadinamoji slėptuvė. Mokykloje vadinama Moliu, nes ten įrengtos ir molio dirbtuvėlės.
Šioje priedangoje galėtų tilpti 150 žmonių. Ji įrengta jau daugiau nei 170 metų skaičiuojančios mokyklos rūsyje, ten vyksta įvairios moksleivių edukacijos. Esant būtinybei, ši vieta galėtų tapti ir priedanga nuo priešo bombų.
„Vanduo, kaip matot, stovi, yra. Tualetai veikia. Ventiliacija ištraukimo, ventiliacija įpūtimo“, – pasakoja Juliaus Janonio gimnazijos ūkio dalies vedėjas Ričardas.
„Iš dalies viskas yra paruošta, išėjimas yra vienas, antras ir galbūt net ir trečias, jį galima būtų naudoti. Bet galvojant apie tokią rimtesnę priedangą, tai ko gero reikėtų generatoriaus papildomo, nes tokio nėra. Reikėtų turbūt šildymo ir reikėtų turbūt, ko gero, oro filtro“, – teigia Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zita Stankevičienė.
Priedangą apžiūrėjo ir ministrė su palyda. Dabar tik 17 procentų Lietuvos gyventojų galėtų pasislėpti šiuo metu esančiose priedangose.
„Mes turime 1800 pastatų kurie yra kolektyvinės apsaugos pastatai, bet iš jų 500 gali būti ir priedangos. Ir 1200 naujų objektų kuriuos surado savivaldybės“, – sako A. Bilotaitė.
Tačiau priedangos neapsaugotų nuo tiesioginių bombų ar raketų smūgių.
„Turbūt didesnė dalis nukenčia nuo skeveldrų, nuo duženų, nuo griūnančių astatų dalių, dėl to pasislėpimas priedangoje, kur gyventojas gali prabūti tą apšaudymo momentą, nuo smūgių oro bangos, nuo lekiančių skeveldrų tai yra labai svarbu ir dėl to tos priedangos yra rengiamos“, – kalba S. Greičius.
Valstybės planuose įpareigoti, kad naujai statomuose pastatuose, taip pat ir daugiabučiuose, būtų įrengtos priedangos, kad būtų galima užtikrinti žmonių saugumą.
