Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Rusija turėtų kreiptis į Europos Komisiją ir Bendrijos teismą, jei šaliai agresoriai kyla neaiškumų dėl dalies prekių iš Kaliningrado tranzito nutraukimo.
„Mano patarimas yra, kiek yra realaus poreikio ir noro iš Rusijos Federacijos pusės, kreiptis į Europos Komisiją, prašant papildomų išaiškinimų. Jei išaiškinimai netinkami, tuomet kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris visus teisinius ginčus išaiškina“, – Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, šie Kremliaus grasinimai yra Rusijos karo prieš Vakarus dalis: pasirinkti taikinį, bandyti mobilizuoti savo visuomenę.
„Iš mūsų perspektyvos tai yra teisės taikymas. Jei yra teisės aktas, yra jo išaiškinimas – jis nepalieka plačios erdvės interpretacijai, jis privalo būti taikomas“, – situaciją dėl tranzito apibendrino užsienio reikalų ministras.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį sakė, kad Lietuva nevykdo Kaliningrado blokados ir neeskaluoja situacijos su Rusija, o tik vykdo kovo viduryje Europos Sąjungos priimtas sankcijas Kremliui.
„Rusijos retorika yra nieko naujo. Ta retorika ne pirmą dieną girdime. Ironiška girdėti apie tarptautinių sutarčių pažeidimus iš valstybės, kuri, nežinau, ar yra kokia nors tarptautinė sutartis, kurios nėra pažeidusi. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką. Jokia Kaliningrado blokada nevyksta.
Nuo praėjusio savaitgalio įsigaliojo sankcijos daliai priekių, kurios yra įtrauktos į sankcijų paketą, konkrečiai – plienui ir juodiesiems metalams. Atitinkamai, apie tų sankcijų taikymą buvo informuoti geležinkelių klientai ar sutarčių šalys“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ingrida Šimonytė (Žygimantas Gedvila/ BNS nuotr.)
Premjerė teigė, kad visos kitos prekės, kurios yra arba nesankcionuotos, arba joms sankcijos dar nėra pradėtos taikyti, gali toliau tranzitu keliauti iš Kaliningrado per Lietuvą.
„Kaip ir keleivių tranzitas, kuris turi specialų susitarimą“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos sankcijas, kurių šis paketas buvo priimtas kovo viduryje. O šiaip jokių tikslų eskaluoti niekada neturėjome“, – pridūrė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, sankcijų taikymas yra visiškai suderintas su Europos Sąjungos institucijomis.
Skvernelis: kyla klausimų dėl nutraukto dalies prekių tranzito į Karaliaučių
Seimo opozicija suabejojo, ar įgyvendinant Europos Sąjungas (ES) sankcijas nutrauktas kai kurių prekių tranzitas tarp Rusijos ir jos Karaliaučiaus srities nėra Lietuvos „nacionalinis performansas“, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, bus prašoma, kad į šiuos klausimus atsakytų Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
„Opozicija šiandien tariasi, matyt, mes ieškosime ir prašysime, kad į klausimus, kurie susiję su ES sankcijomis, jų taikymu dėl šio tranzito į Kaliningrado sritį, iš Rusijos į Rusiją per Lietuvą, ir niuansus, susijusius su ES ir Rusijos sutartimis, taip pat ir Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinėmis sutartimis, ar nėra išimčių numatytų, ar tai visiškai atitinka tą sankcijų ir susitarimų dvasią, kad į šiuos klausimus galbūt galėtų atsakyti plenariniame posėdyje ministrė pirmininkė“, – sakė S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis BNS Foto
Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.
Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.
Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.
