Prieš penkerius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) buvo neaiški politinė partija, kuri sunkiai siekė 5 proc. 2016 metais ji vieną vietą Lietuvos Seime pavertė 51 ir tapo naująja Baltijos šalies vyriausybe.
LFGU pergalė buvo dalis populistinės bangos, kuri 2016 m. užliejo pasaulinę politiką. Nuo „Brexit“ referendumo iki Donaldo Trumpo išrinkimo, nuoširdus pyktis dėl politikos, kaip įprasta, leido rinkėjams susigrąžinti priežastis ir asmenis, kurie – geriau ar ne. blogiau – nuėjo prieš grūdus.
„Žmonėms atsibodo tradicinės politinės partijos [and] jų bergždžias ginčas“, – „Euronews“ sakė LVŽS parlamentaras Tomas Tomilinas.
„Jie ieškojo naujų veidų, o mes tikrai jie buvome“.
Praėjo ketveri metai ir sekmadienį Lietuvoje vėl laukia rinkimai LVŽS, šį kartą žinomų veidų ir besitęsiančios COVID-19 pandemijos fone.
Tačiau vakarėlio vaizdas yra nevienareikšmis. Viena vertus, iki COVID-19 ji sunkiai sekėsi apklausose, o analitikai Lietuvoje prognozavo, kad rinkėjai jį nubaus spalio 11 d. Kita vertus, COVID-19 pandemija galėjo tiesiog išgelbėti LFGU turtus.
Neseniai Lietuvos vyriausybė pradėjo 2 mlrd. Didžioji dalis tų grynųjų pateko į rinkėjų, dėkingų vyriausybei ir LVŽS, kišenes.
„Jų parama svyravo vienženkliais skaitmenimis prieš COVID-19 streiką. Daugeliui tai buvo nelaimė, o žemdirbiams – tikra palaima“, – kalbėdamas apie LVŽS sakė Vilniaus Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų docentas Vytautas Dumbliauskas.
Sėkmė rinkimuose
Ilgą laiką į LFGU buvo žiūrima paniekinamai kaip į mažą regioninę partiją, turinčią žalią žemės ūkio darbotvarkę. Jos triukšminga „ne“ kampanija per 2012 m. nacionalinį plebiscitą dėl naujos atominės elektrinės statybų šalyje – 62,6 % balsavo prieš – neperėjo į rinkimų sėkmę.
Tačiau iki 2016 metų Lietuvos politiką, kurioje dešimtmečius dominavo arba kairieji socialdemokratai, arba dešinioji Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai (HU-LCD), 2016-aisiais apėmė negalavimas.
Trečioji partija – Lietuvos liberalų sąjūdis – turėjo tam tikrą sėkmę rinkimuose, tačiau buvo sugniuždytas dėl vis dar šalies teismuose pateikto kaltinimo, kad jo lyderis 2016 m. už politinę įtaką paėmė 106 000 eurų kyšių. Lenkai atstovauja daliai Lietuvos rinkėjų, šiuo atveju – lenkų mažumai šalyje.
2016 m. LVŽS pažadėjo nuliūdinti „applekartą“, o nuo jos pergalės labai daug dainavo iš populistinio žaidimo knygos. Ji kovojo su nacionaline tapatybe arba „lietuviškumu“ ir, kaip ir kitos dešiniosios partijos Europoje, būtent Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS), stojo prieš LGBT teises Lietuvoje, susilaukusi paramos su savo konservatyviomis, kaimo ir krikščionių pažiūromis. bazė.
Ankstesnėje kampanijoje ji turėjo pergalių ir pralaimėjimų. 2018 metais LGFU siūlė Lietuvos moksleiviams turėti naujas uniformas, puoštas nacionaline simbolika, įskaitant istorinį šalies herbą. Planas, sutapusis su Lietuvos valstybės paskelbimo šimtmečiu 1918 m., sulaukė oponentų pašaipų ir skubiai atmestas.
Nepaisant pavadinimo, ji yra žalioji partija, ji taip pat vengė likusio Europos žaliųjų judėjimo ir atsisakė Europos žaliųjų partijos (EGP) bloko Europos Parlamente Briuselyje dėl paramos LGBT teisėms.
Paklaustas apie šį sprendimą, Tomilinas „Euronews“ sakė: „Norime glaudesnių santykių su žaliaisiais Briuselyje ir aptarėme ketinimą oficialiai tapti Europos žaliųjų partijos (EGP) nare.
„Tačiau pirmiausia turime susitvarkyti savo namus. Šiuo metu strateginių partijos veikėjų požiūriai ir nuomonės vis dar skiriasi. Mes kalbame apie integraciją į Europos šeimą, kai dar turime tinkamai integruoti savąją.
Kritikai teigia, kad LVGU turi mažai nuoseklios politinės darbotvarkės, išskyrus tai, kad rinkėjai už miestų ribų su savo politine pozicija – nacionalistine, tradicionalistine ir krikščioniška – paliečia savo politiką, kuri apima dosnią dalomąją auką pensininkams, išlaidų už už miesto ribų mažinimą. vaistinėse pirktų vaistų ir valstybinio banko įkūrimas
„Jie niekada neturėjo aiškios programos ar vizijos, kaip tvarkytis [the] valstybė. Bet populistine korta lošia nuo nulio – gana sėkmingai“, – sakė dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis korespondentas ir analitikas Vytautas Bruveris.
“[Their policies] labai gerai atsiliepia daugeliui Lietuvos gyventojų.
LVŽS politinio medžio viršūnėje – vienos didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ daugiamilijonierius Ramūnas Karbauskis. Karbauskis yra ne tik verslo magnatas, bet ir kažkokia įžymybė, parašęs ir prodiusavęs nepaprastai populiarų serialą „Naisių vasara“, paremtą pasakojimais iš kaimo, kuriame jis gimė.
Kaip ir kitur Europoje, įskaitant Vengriją ir Lenkiją, Lietuvos populistų iškilimas įvyko kartu su išpuoliais tiek prieš spaudą, tiek prieš teismus, sakė antro pagal dydį Lietuvos miesto Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andzeij Puksto.
„Sulaukusi pasipriešinimo iš visų pusių, LVŽS parodė kai kuriuos autoritarinius ženklus. Nepamirškime, kad LVŽS bandė apriboti nacionalinio transliuotojo (LRT) teises“, – sakė Pukštas.
„Immituodami Lenkijos valdančiąją populistinę partiją „Teisė ir teisingumas“, LVŽU užsiminė apie pokyčius mūsų teismų sistemoje. Bijau, kad turėdami naują mandatą jie gali nukrypti nuo savo autoritarinių tendencijų įgyvendinimo.
COVID-19 įtaka LVGU likimui yra ne tik galimybė prieš rinkimų dieną rinkėjams išdalyti milijardus eurų gelbėjimo pinigų. Lietuvos politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigė, kad dėl pandemijos prieš rinkimus tarp rinkėjų atsirado „inercija“, kuri slypi LVŽS rankose.
„Sveikatos krizė viską sujaukė ir tie, kurie dabar žada daugiau, yra geresnėje padėtyje prieš rinkimus“, – sakė jis.
Lietuvos opozicijos nariai, nenuostabu, žengia dar toliau.
Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad LVŽS „permirkė“ rinkėjus COVID-19 iškritimo pinigais ir dabar ruošiasi išpešti naudą.
„Ar tai būtų medikai, kurie rudenį gavo savo prabangias pinigines premijas, ar pensininkai, kurie rudenį gavo 200 eurų išmokas. Neatsitiktinai. Man tai yra tipiškas politinis papirkimas“, – „Euronews“ sakė jis.
Iš tiesų, ekonominiu požiūriu Lietuvai per COVID-19 pandemiją sekėsi kur kas geriau nei daugeliui jos kaimynų – BVP antrąjį 2020 m. ketvirtį per metus sumažėjo tik 3,7 proc., mažiau nei tikėtasi anksčiau ir nusileidžia tik Liuksemburgui. Europa. Tačiau verslo lyderiai abejoja, ar LVGU gali tai prisiimti nuopelnus.
„Daugelis Lietuvos įmonių gamina į nišinę rinką orientuotą produkciją, kurią virusas paveikė mažiau“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Populistai prieš populistus
Analitikai teigia, kad yra tikimybė, kad du pagrindiniai žaidėjai iki 2016 m. – socialdemokratai ir konservatoriai po sekmadienio susijungs, siekdami nuversti LVŽS vyriausybę, tačiau Dumbliauskas iš Mykolo Romerio universiteto teigė, kad du pagrindiniai žaidėjai iki 2016 m. varžovai turėtų „judinti kalnus“, kad rastų pakankamai bendros kalbos.
„Jų turimi ideologiniai susiskaldymai yra pernelyg ryškūs, kad juos nepaisytų. Svarbu tai, kad galiausiai iš tokios santuokos laimėtų LFGU“, – sakė jis.
Įdomu tai, kad didžiausio iššūkio LVŽS sekmadienį – jei niekas negaus daugiau nei 50% balsų spalio 11 d., dvi populiariausios partijos dalyvaus antrajame rinkimų ture spalio 25 d. įkurtos politinės partijos ar opozicija, bet iš kitos iškilios populistinės partijos Darbo partija, nepaisant jos įkūrėjo, multimilijonieriaus verslininko ir europarlamentaro Viktoro Uspaskicho, buvo nubausta ketverių metų laisvės atėmimo bausme už apgaulingą buhalterijos tvarkymą partijoje. Tačiau aukštesnės pakopos teismas jį išteisino.
„Manau, kad partija yra tamsus rinkimų arkliukas“, – sakė Bruveris.
„Bet aš nemačiau nieko gero iš jos laimėjimo, nes partija, kaip ir ūkininkai, nuo pat pradžių buvo populistinė.
Kiekvieną darbo dieną 1900 CEST parodoje „Atskleisti Europą“ pristatoma Europos istorija, kuri pranoksta antraštes. Atsisiųskite Euronews programėlę, kad gautumėte įspėjimą apie šią ir kitas aktualias naujienas. Jis pasiekiamas „Apple“ ir „Android“ įrenginiuose.
