Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis feisbuko įraše, paskelbtame arabų, kurdų ir anglų kalbomis, pažadėjo, kad jo šalis prieglobsčio nesuteiks „praktiškai niekam“.
Praėjus trims mėnesiams, panašu, kad buvęs europarlamentaras, dabar valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Landsbergis savo žodį tesėjo.
Kaimyninei Baltarusijai atvėrus sienas, prieglobsčio Baltijos valstybėje prašė iš viso 2800 žmonių, o iki šiol apsauga nebuvo suteikta nei vienam.
Priešingai, iš viso buvo atmesta 320 prieglobsčio prašymų, o 325 buvo „nutraukti“, o tai reiškia, kad asmuo arba pasislėpė, arba sutiko grįžti namo, sakė Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Nepriklausomos Lietuvos pagrindinio architekto Vytauto Landsbergio anūkas Landsbergis iš Baltarusijos atvykstančius migrantus įvardijo nusikaltėliais.
„Tie žmonės, kurie gundo jus lengvu būdu patekti į ES – jie nori jus apgauti, jie nori atimti jūsų pinigus, pasinaudodami jūsų patiklumu ar neišmanymu“, – sakė jis.
„Jūs būsite sulaikyti Lietuvos pasieniečių ir perkelti į palapinių stovyklą“, – perspėjo migrantus.
„Beveik niekas iš jūsų negaus prieglobsčio ir nebus pripažintas pabėgėliu“.
Ta retorika jaudina tuos, kurie Lietuvoje norėtų, kad dėl saugumo ir saugumo Europos Sąjungoje būtų palankesnis požiūris į karą ir skurdą jaučiančius.
„Matau [an] priešiškumo ir neapykantos migrantams atmosfera“, – sakė buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto teisės profesorius Dainius Žalimas.
„Migrantų nužmoginimas daro didelę žalą pasitikėjimui mūsų valstybės institucijomis“, – sakė Žalimas.
Susidūrusi su precedento neturinčiu migrantų antplūdžiu, liberali-konservatyvioji Lietuvos vyriausybė paskelbė apie ketinimą įgalinti prieglobsčio prašytojų sulaikymą neribotam laikui.
Tai buvo padaryta po rugpjūtį priimtų teisinių pakeitimų, kurie dabar leidžia migrantus sulaikyti nepaprastosios padėties metu iki šešių mėnesių ir, teismui pritarus, iki dvejų metų.
Pataisos prieštarauja ES ir tarptautinei teisei, priėmė Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba (ECRE), o buvęs teisėjas Žalimas jas pavadino „teisiniu nihilizmu“.
Jo teigimu, migrantų sulaikymas ir teisės gintis vietos teisme atėmimas yra „aiškus Lietuvos Konstitucijos pažeidimas“. Tuo tarpu praktika stumti migrantus per sieną į Baltarusiją yra Europos teisės pažeidimas.
Apskritai, Žalimas teigė, kad vyriausybės atsakas į krizę buvo didžiulis per didelis reagavimas.
„Šalyje turimų dokumentų neturinčių migrantų skaičius yra santykinai nežymus, o valstybė, turinti tokius išteklius kaip mūsų, gali su jais susitvarkyti“, – sakė jis.
„Elgiamės taip, tarsi mus užtvindytų tūkstančiai ir tūkstančiai migrantų… Lietuva tokiai situacijai akivaizdžiai nepasirengusi.
„Tarptautinė teisė aiškiai nurodo, kad šeimos su vaikais negali būti sulaikomos vien dėl to, kad čia atvyko ir čia paprašė prieglobsčio“, – pridūrė žmogaus teisių gynėjas Laurynas Bieksa.
„Kol kas elgiamės atvirkščiai – sulaikome juos šešiems mėnesiams. Demokratinė valstybė paprasčiausiai to net nenumato (savo įstatymuose).
Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba (ECRE) rugsėjo 17 dieną pareiškė, kad Lietuvos priimtos teisės aktų pataisos „įvedė reikšmingus pokyčius“ prieglobsčio sistemoje, prieštaraujančius Lietuvos įsipareigojimams pagal tarptautinę ir ES teisę.
Teigiama, kad dėl šių pakeitimų bus apribota galimybė pasinaudoti prieglobsčio procedūromis, automatiškai sulaikomi prašytojai ir apribotos apeliacijos teisės.
ECRE taip pat pažymėjo, kad (Lietuvos) vyriausybės darbuotojai, tvarkantys prieglobsčio prašymus, praneša, kad jiems pavesta „priversti“ migrantus sutikti su savanorišku grįžimu, todėl kyla klausimų dėl šalies prieglobsčio sistemos teisingumo.
Atstūmimai atgal
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTT) projektų vadovė Monika Guliauskaitė teigė, kad atstumimai trukdo migrantams prašyti prieglobsčio.
„Taip pat nėra galimybės ginčyti (vietinių migracijos institucijų) sprendimų. Tai kelia abejonių, ar taikomos priemonės yra teisėtos ir skaidrios“, – sakė ji.
Tačiau Lietuvos vyriausybė gynė migrantų atstūmimo 680 kilometrų sienoje su Baltarusija praktiką.
„Krizė, kurią išgyvena Lietuva, yra surengta Baltarusijos režimo – ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visą Europos Sąjungą“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Raškevičius.
„Manau, kad šiuo metu taikoma atstūmimo taktika yra vienintelė veiksminga priemonė skrydžiams sustabdyti, tačiau praktika turi sudaryti galimybę pateikti prieglobsčio prašymus oficialiose šalies pasienio apsaugos nuovadose“, – sakė jis.
Jo kolega komitete LVŽS parlamentaras Dainius Kepenis, atstovaujantis parlamentinei opozicijai, sakė, kad Lietuva pasienyje atlieka „gana gerą darbą“.
„Nepamirškime, kad jie čia atvyko nelegaliai“, – sakė jis.
Įtakingas Lietuvos parlamentaras, Seimo Krašto apsaugos ir saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad tokia taktika migrantams iš Irako, Kurdistano ir kitų šalių aiškiai rodo, kad jie nėra laukiami šalyje.
„Manau, kad mūsų valstybė pasielgė teisingai“, – sakė jis.
Lietuva neseniai parengė galiojančių ES migracijos taisyklių pakeitimus, kad būtų įteisintas nelegalių migrantų stumdymas, kai šalyje paskelbiama ekstremali situacija, antradienį, rugsėjo 28 d., pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministro teigimu, ES taisyklėse taip pat „turėtų būti suprantama, kad fizinės kliūtys yra būtina priemonė“.
Šie pasiūlymai bus pateikti per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą spalį. Lietuva taip pat sieks sukurti valstybių narių koaliciją už bloko migracijos taisyklių keitimą.
Griežtos Lietuvos migracijos politikos neliko nepastebėta ir atšiauriu elgesiu su migrantais garsėjanti Vengrija.
Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše pažymėjo, kad Europos Sąjunga nekritikuoja pastarųjų Lietuvos migracijos įstatymų pataisų, nepaisant to, kad jų nuostatos yra panašios į Vengrijos įstatymus.
„Tylus pritarimas Lietuvos migracijos politikai rodo, kad Budapeštui taikomi dvigubi standartai“, – sakė ji.
Kitas Europos žingsnis turės pasekmių toli už Baltijos šalių ribų.
