Šiam „Insiders“ epizodui mūsų reporteris Hansas von der Brelie išvyko į Lietuvą – Baltijos valstybę, kurioje gyvena kiek mažiau nei 3 mln. žmonių, kuriai grėsmę kelia kaimyninė Rusija.
Lietuva, kaip ir kaimynės Latvija ir Estija, penkis dešimtmečius buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kol ji atgavo nepriklausomybę 1991 m. Karo prievolę panaikino 2008 m., praėjus ketveriems metams po įstojimo NATO.
Tačiau 2014 metais Rusijos intervencija į Ukrainą ir Krymo aneksija paskleidė baimę Baltijos šalyse, o šiandien karinė tarnyba grįžta į Lietuvą.
Veda Golovac ir Vilius Siniauskas yra šios naujos kartos šauktinių dalis. Jie dėvi tą pačią uniformą, bet yra iš labai skirtingų sluoksnių. Veda – studentė, Vilius – barmenas. Jo tėvas yra gimtoji lietuvių kalba. Jos tėvas yra lenkas, o mama rusė.
Atrodo, kad įtampa dėl etninių mažumų šalyje yra mažesnė nei Latvijoje ar Estijoje. Vis dėlto užduodame Vedai klausimą: ar jai būtų problema apginti Lietuvą nuo bet kokios numanomos Rusijos agresijos?
„Ne, tai nebūtų problema“, – sakė ji. „Ginčiau savo gimtąją šalį: gimiau Lietuvoje, čia augau ir mokiausi, o dabar esu kariuomenėje. Lietuva yra mano gimtoji šalis“.
Vilius nusišypsojo: „Kasdienybėje daug žmonių būna kartu bendruomenėse, kartais šiek tiek užsidarę: turi rusakalbių, lenkų, lietuviškų – bet čia, kariuomenėje, visi nuolat maišosi vienas su kitu ir mes tiesiog jaučiamės kaip. mes lygūs“.
Pasiruošimas karui
Taip pat vykome į Vilnių susitikti su gynybos ministru. Juozas Olekas gimė Sibire – ten, kur sovietai ištrėmė jo tėvus. Jo tarnybos išleido brošiūrą, ruošiančią piliečius „išgyventi karą“.
Rusijos Federacija aiškiai suvokiama kaip grėsmė.
„Agresija Ukrainoje, jų labai agresyvus elgesys virš Baltijos jūros, greitos pratybos aplink mūsų sienas… Yra valia ir retorika, kad jie gali panaudoti savo karines pajėgas, kad išspręstų, kaip sakoma, „savo problemas“. sienų ir už jų ribų“, – sakė Olekas.
„The NATO sustiprintas buvimas priešakyje, manau, yra labai gera iniciatyva sustabdyti Rusijos agresiją“, – pridūrė jis.
Po pranešimų apie Rusijos lėktuvų vykdomus oro erdvės pažeidimus ir Rusijos karių pratybas, NATO atidarė biurus Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje, Bulgarijoje bei Rumunijoje – įdarbino karinės logistikos ekspertus.
“NATO Lietuvai paprašius, galėtų dislokuoti 5000 karių per labai trumpą laiką, nuo 48 iki 72 valandų“, – sakė Angelo Miguelis Simoesas, JAV atstovas spaudai. NATO Pajėgų integravimo padalinys Lietuvoje.
Tos kariuomenės ietis būtų NATO40 000 karių greitojo reagavimo padalinys, kuris galėtų būti dislokuotas atakos prieš NATO valstybė narė.
Danijos majoras Vibe Michelsenas nuvedė mus į mišką, kur kariai treniruojasi pagal šį blogiausią scenarijų.
„Mūsų misija turi būti mokyti sąveiką su mūsų NATO partnerių, kad galėtume dirbti kartu grupėse ir kovoti kaip vienas“, – aiškino jis.
Kol Rusija periodiškai pradeda didžiulius karinius manevrus, kuriuose dislokuoja net 160 000 karių, NATO treniruojasi daug mažesniu mastu – naujausiose Baltijos šalyse pratybose „Kardo kirtis“ dalyvavo 10 000 karių. Lietuviška mokymų dalis vadinasi „Geležinis vilkas“.
Šešiolika iš NATO28 nariai padidino karines išlaidas, tarp jų ir Lietuva. Ir NATO siunčia naujas daugianacionalines 4000 karių pajėgas, kad sustiprintų Lenkijos ir Baltijos šalių gynybą. Tai keturi batalionai, kuriems vadovauja Kanada, Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV.
Lietuviai baiminasi, kad to nepakaks atgrasyti nuo puolimo. Tačiau jie galėtų sulėtinti vieną kartą NATO iškviečia atsarginę kopiją – ir tai turėtų įvykti greitai.
„Mums nebėra iššūkis gabenti medžiagas ir karius dideliais atstumais“, – sakė Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Marcas-Ulrichas Croppas. „Galime siųsti karius lėktuvais, sunkiuosius ginklus ir transporto priemones geležinkeliais, o specialiąją techniką – keliais.
Geležinis Vilkas visam gyvenimui
Sergejus Kulikovas yra vienas iš beveik 400 Lietuvos jaunuolių, baigusių pratybas „Geležinis vilkas“ ir atlikusių karinę tarnybą. Gavo sertifikatą už nepriekaištingą tarnavimą. Jo gimtoji kalba yra rusai, bet kai Lietuva vėl įvedė devynių mėnesių karinę tarnybą, jis iškart buvo laive.
„Esu patenkintas savo sprendimu. Supratau, kad kiekvienas žmogus turi pakeisti šalies likimą. Mes kovojame ne vieni – mūsų tūkstančiai ir galime apginti Lietuvą“, – sakė jis.
Nusekėme paskui Sergejų, kai jis atsisveikino su kolegomis šauktiniais ir grįžome ten, kur gyvena jo šeima – Lietuvos kaime. Jo tėvas Anatolijus yra nacionalinės geležinkelių bendrovės mašinistas, o tuo metu pats atliko karinę tarnybą kaip tanko vairuotojas Sovietų Sąjungoje.
Paklaustas, ką mano, kad karinė tarnyba vėl taps privaloma, Anatolijus atsakė, kad tai „geras dalykas“.
„Visi turėtų tai daryti. Matau, kad jaunimas neturi darbo, neranda savo vietos visuomenėje. Kartais jie būna sugadinti. Jaunimas turėtų atlikti karinę tarnybą, nes kariuomenė yra gera mokykla visam gyvenimui.
Sovietų Sąjungos seniai nebėra ir Lietuva prisijungė NATO 2004 m. Kai kuriose šeimose tai vis dar opi tema, apie kurią Sergejaus tėvas nenori kalbėti.
Bet pats Sergejus tuo puikiai jaučiasi. Ant krūtinės jis net turi tatuiruotę su Geležinio Vilko bataliono emblema. Jo svajonė? Įstoti į Lietuvos kariuomenę visam laikui ir tapti profesionalu NATO kareivis.
