Laisvės partija siūlo atsisukti į gyvūnus ir juos išlaisvinti nuo grandinių: esą šuns laikymas pririšus jį prie būdos yra kankinimas. Gyvūnų teisių gynėjai siūlo ne tik mokyti gyventojus, bet ir juos bausti piniginėmis baudomis taip, kaip dalyje kitų Europos valstybių, kuriose grandinė šuniui gali užtraukti ne vieną tūkstantį eurų siekiančią baudą.
Prie Marijampolės, Klevinių kaime, gyvenanti Albina savo ketverių metų Tūzą laiko pririštą. Kiemas aptvertas, tačiau moteris šuns paleisti negali – šis peršoka tvorą arba prasikasa ir išlekia į kaimą: „Žinokit, pabėga kaip velniukas. Jis per visas tvoras man. Aptverta pas mus viskas. Žinokit, per visur išlėkdavo.“
Moteris nusprendė Tūzą laikyti pririštą prie grandinės. Albina nemano, kad kankina savo augintinį – grandinė ilga, o antkaklis laisvas ir nespaudžia kaklo: „Kiekvieną kartą pasižiūri, jis gi ant troso laksto, palyginus laisvai laksto. Jis ne ant grynos grandinės, trosas padarytas.“
Toks augintinio laikymas, pririšant šunį, užkliuvo Seimo Laisvės partijos frakcijai, kurios seniūnė Ieva Parkaklytė mano, kad Albina taip kankina gyvūną.
„Kai taip šuo praleidžia visą savo gyvenimą, žaloja šuns ir fizinę sveikatą, ir psichinę sveikatą. Gyvūnas tampa agresyvus, jis negali tyrinėti aplinkos, grandinės įauga į odą“, – teigia I. Pakarklytė.
„Norime pasakyti, kad grandinė yra blogis. Pradedant nuo prišalusio dubenėlio šiuo metu. Vasarą nuo karščio už tai, kad neįpilta vandens. Įaugęs pantis arba apykaklė, kažkoks pasaitas į audinius“, – kalba maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Giedrius Blekaitis.
„Jeigu žmogus nežino, šiaip ką su šuniu daryti, nereikia iš viso gyvūno turėti, toks yra atsakymas. Jeigu reikia apsaugos ar signalizacijos, signalizaciją reikia įsidėti, nes šuo pririštas prie būdos, jis apsaugos jokios nesuteikia“, – tikina I. Pakarklytė.
Pasak Pakarklytės, voljerai taip pat nėra išeitis, jei šuo ten dažnai praleidžia visą savo gyvenimą. Esą gyvūną reikia reguliariai vedžioti. Pakarklytei antrina ir gyvūnų teisių gynėjai.
„Yra nepataisoma psichologinė žala, kai šuo gaudo savo uodegą, gali graužti, čiulpti savo kojas dėl to, kad jis nepatenkina savo natūralių poreikių, kad ir kokio dydžio teritorija bebūtų, ji ilgainiui tampa tas pats zoologijos sodo aptvaras“, – sako „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė.
Laisvės frakcija mano, kad gyvūno gerovės įstatymas jau dabar draudžia kankinti gyvūną pririšant jį prie būdos.
„Jeigu šuo yra visada laikomas prie būdos, tai nėra tos labai palankios sąlygos, tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu. Sunkiausia dalis yra įgyvendinimas“, – kalba I. Pakarklytė.
Problema ta, kad šiuo metu institucijos skirtingai traktuoja žiaurų elgesį su gyvūnais. Policija tiria žiauriausius nusikaltimus, 2022-aisiais pareigūnai Lietuvoje surašė 26 administracinio nusižengimo protokolus, kurie užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų.
Už ypatingai žiaurų elgesį galima kankintojus traukti ir baudžiamojon atsakomybėn. Tikrinimus atlieka ir maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai. Tiesa, visų šeimininkų, kurie riša šunis prie grandinių, jie nebaudžia. Kiekvienu atveju vertina kiekvieną pririšimą.
„Joks teisės aktas nereglamentuoja, kad draudžiama laikyti pririštą šunį, to nėra. Daug yra šunų laikoma pririštų grandine prie būdos ir visai puikios jų laikymo sąlygos. Jis gali bėgioti, per visą kiemą jis bėgioja, bet jis gali bėgioti, bet yra atvejų, kai gyvūnas metro ilgio grandinė“, – kalba G. Blekaitis.
Gyvūno teisių gynėjai įsitikinę, kad galiojančioje tvarkoje trūksta konkretumo. Esą vieną kartą derėtų aiškiai uždrausti grandines.
„Reikia aiškios komunikacijos, susitarimo su institucijomis, pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų galima įsirengti voljerus, kažkaip kitaip spręsti tą klausimą. Reiktų vieningai pradžioje susitarti ir turėti savo institucijoje tvarkas apsirašius, kaip turi atrodyti laikymo sąlygos“, – teigia I. Pakarklytė.
„Jeigu „nedaiena“ gražiuoju, tai greičiausiai reikia imtis griežtesnių priemonių. Prieš porą savaičių paėmiau šunį iš namų nuo grandinės, jis buvo prie radiatoriaus, prie metro grandinės pririštas ir taip laikomas nuolat“, – pasakoja S. Svidraitė.
„Pavyzdžiui, Vokietija, Slovakija visai neseniai priėmė tokius draudimus, numato labai dideles baudas už tai. Vokietijoje yra numatyta iki 25 tūkstančių eurų bauda“, – aiškina „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Neringa Mataitytė.
Štai, ką apie tai kalba gyventojai:
„Tada „lenciūgų“ gali tokį didelį padaryti, kad galėtų lakstyti arba leisti pavedžioti.“
„Mes patys laikom voljere ir apšildytas, šilta. Prie būdos pririštas būna bala arba nepriteklius tam šuniukui.“
„Gaila pririšto, tegul laisvėje laksto, palaidas.“
„Patį tą Seimo narį ant grandinės pasodinti, nes tokius išsigalvoja, kažkokius iš neturėjimo, ką veikti.“
Dalis Seimo opozicijos kritiškai vertina dalį gyvūnų teisių saugotojų idėjų. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pritaria, kad trumpa grandinė prie būdos ir užveržtas antkaklis yra absoliutus blogis, tačiau nesutinka, kad gyventojams reikia dalinti baudas.
„Draudimais jau turbūt ne vieną kartą yra parodyta, kad rezultatų pasiekti praktiškai neįmanoma. Draudimu mes turbūt tik supykdysime visuomenę. Dabar tuos jau pririštus gyvūnus, kurie jau eilę metų gyvena pririšti, tiesiog paleisti, kažkaip bandyti pakeisti įstatymus, tai būtų didžiulis krūvis, našta prieglaudoms. Savivaldybės, kiek galėtų padėti žmonėms, kurie neturi galimybės įsirengti voljero, kažkaip tą gyvūną laisviau auginti, vėlgi klausimas“, – sako K. Mažeika.
Laisvės partija nori ne tik išlaisvinti šunis nuo grandinių, bet ir pasako prieš kitų gyvūnų, pavyzdžiui, arklių pančiojimą.
