Ukrainos pareigūnai praneša, kad didžiąją Severodonecko dalį dabar kontroliuoja Rusija ir Maskva artimiausiomis dienomis planuoja jį izoliuoti. Manoma, kad rusai sieks užgrobti ir pagrindinį greitkelį į miestą. Jei Severodoneckas ir Lysyčanskas kris, baiminamasi, kad kitas bus Bachmutas.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
20:00| Melitapolyje nugriaudėjo didelis sprogimas, įtariama provokacija
Rusijos okupuotame Melitopolyje, Zaporožės srityje, įvyko didelis sprogimas, yra aukų. Tai praneša Ukrainos ginkluotosio pajėgos.
„Apie 17.45 val. nugriaudėjo garsus sprogimas, kurį įvairiose miesto vietose girdėjo Melitopolio gyventojai. Yra aukų – du vyrai ir mergina“, – rašoma pranešime.
Taip pat pažymima, kad į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Pranešime rašoma, kad sprogmuo buvo šiukšlių dėžėje.
„Okupantai daro provokacijas, kaltindami dėl to Ukrainą. Miestuose, kurie yra laikinai okupuoti, siūlome likti namuose!“ , – rašoma Ukrainos ginkluotų pajėgų pranešime.
19:45 | Aliaksandras Lukašenka vėl papaskojo keistą karo Ukrainoje pradžios scenarijų
Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aleksandras Lukašenka stengiasi kuo labiau sumaišyti savo poziciją. Viena vertus, jis garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną arba nori, kad jis taip manytų. Ir iš kitos pusės, jis rodo Vakarams, kad, regis, nori „išsukti iš Putino kelio“.
Todėl jo teiginiai, kad viena dieną jis puls Ukrainą , o kitą jau trokšta taikos– prilygsta nuliui.
Tokią nuomonę savo „Telegram“ paskyroje išsakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.
„Ir jis to visiškai nesprendžia. A. Lukašenka atstovauja aneksuotai šaliai, nes rusai įvykdė ekonominę Baltarusijos aneksiją. Todėl nereikėtų ieškoti vertės Lukašenkos žodžiuose“, – pabrėžė patarėjas.
Anot jo, Lukašenka turi savisaugos instinktą.
„Mane visada stebina perdėtas dėmesys jo pasisakymams, nes nei vienas pasisakymas neturėjo jokios įtakos. Lukašenką vadinu potvyniu, kuris tiesiog teršia informacinę erdvę. Jis yra diktatorius ir gali sau leisti kalbėti ką nori“, – įsitikinęs Andrusivas.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas būtų puolęs Baltarusiją įgyvendindamas „Ukrainos scenarijų“. Visų pirma, karą Ukrainoje jis pavadino „scenarijumi, neįgyvendintu Baltarusijoje“, užsimindamas, kad Putinas būtų užpuolęs kaimyninę šalį, jei A. Lukašebka nebūtų tapęs prezidentu ir nepalaikęs agresyvios Rusijos diktatoriaus politikos.
Anksčiau buvo pranešta, kad Baltarusijoje pasienyje su Ukraina buvo suburti 7 batalionai ir tikrinamas jų kovinis pasirengimas.
18:50 | Žvalgyba: Rusija ruošiasi dislokuoti daugiau kovinių dalinių Ukrainoje
Rusija ruošiasi dislokuoti daugiau kovinių dalinių Ukrainoje, pranešama britų žvalgybos ataskaitoje. Rusams trūksta karinio personalo ir karių, todėl manoma, kad bus siekiama į karą Ukrainoje pritraukti daugiau rekrūtų.
17:58 | Rusai supa Severodonecką ir juda link Bachmuto, liko kelios dienos
Bachmutas yra prie pagrindinio kelio, vedančio į kaimyninius miestus Lysyčanską ir Severodonecką, dabartinį kovų Rytų Ukrainoje epicentrą. Pastaroji diena buvo intensyvių Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšio iš gatvės į gatvę vieta. Ištisas savaites Rusijos pajėgos bombardavo kelią ir Bachmutą, bandydami atskirti miestus susigiminiavusius nuo likusios Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad didžiąją Severodonecko dalį dabar kontroliuoja Rusija ir kad Maskva artimiausiomis dienomis planuoja jį izoliuoti.
Per naktį Rusijos pajėgos sunaikino antrąjį iš trijų tiltų tarp dviejų miestų ir smarkiai apšaudo trečiąjį. Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad „Azot“ chemijos gamyklos Severodonecke rajonas „valandas buvo labai stipriai apšaudytas, ten viskas sunaikinta sunkaus kalibro [šaudmenimis]“.
Hayday sako, kad tikisi, kad rusai „mes visas savo atsargas, kad užgrobtų miestą“, ir sakė, kad gali būti, kad jie ir užgrobs pagrindinį greitkelį į miestą. Jei tas miestas ir Lysyčanskas kris, baiminamasi, kad kitas bus Bachmutas.
Skirtingai nei kai kuriose kitose šalies dalyse, čia, rytuose, nėra jausmo, kad blogiausias šio karo laikas baigėsi. Rusijos pajėgos čia daro lėtą, bet stabilų pažangą.
Ukrainos žvalgybos vadovas neseniai „The Guardian“ sakė, kad kiekvienam Ukrainos kariuomenės turimam artilerijos daliniui rusai turi nuo 10 iki 15. Kiti, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tvirtina, kad kasdien žūva net 100 Ukrainos karių, 500 sužeistų.
Šiame niūriame sekinimo kare Rusija yra didesnė ir geriau ginkluota, rodo savo pranašumą. Visa tai Bachmute, kurio perspektyvos gana niūrios, nėra paslaptis.
Šiandien taip pat pranešta, kad buvęs britų karys buvo „nušautas“ po kautynių su rusais Severodonecko mieste, tai pranešė jo šeima. Jordanas Gatley kovo mėnesį paliko Didžiosios Britanijos armiją, kad „tęstų kario karjerą kitose srityse“ ir padėjo Ukrainos kariams apginti savo šalį nuo Rusijos, teigiama pranešime.
17:05 | Prorusiški separatistai sako, kad užsieniečiai pelnytai nuteisti myriop
Vienas prorusiškų separatistų lyderis Rytų Ukrainoje sekmadienį pareiškė, kad nekeistų mirties nuosprendžių, kurie už kovojimą Ukrainos pusėje neseniai buvo skirti dviem britams ir marokiečiui.
„Jie atvyko į Ukrainą žudyti civilių už pinigus. Todėl nematau jokių sąlygų, kad nuosprendis būtų sušvelnintas ar pakeistas“, – žurnalistams pareiškė separatistinės Donecko srities lyderis Denisas Pušilinas.
Jo teigimu, teismas trims kovotojams skyrė „visiškai teisingą bausmę“.
Jis taip pat apkaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną ignoruojant JK piliečių likimą ir nesusisiekus su separatistų valdžia.
D. Pušilinas kalbėjo per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo agentūra ir AFP agentūros reporteris. Ji vyko gegužę rusų perimtame Mariupolyje.
B. Johnsono atstovas spaudai šeštadienį pareiškė, kad jį „sukrėtė“ britams Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui bei marokiečiui Saaudunui Brahimui paskelbti mirties nuosprendžiai.
„Akivaizdu, kad jie buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai ir todėl yra karo belaisviai“, o ne samdiniai, kaip juos kaltina Donecko separatistų valdžia, sakė atstovas spaudai.
Britų šeimų teigimu, abu vyrai šalyje gyvena nuo 2018 metų.
Penktadienį Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą dėl mirties nuosprendžių, kuriuos prorusiški sukilėliai paskelbė šiems kaliniams. Jungtinės Karalystės vyriausybė sekmadienį buvo paraginta siekti, kad į laisvę būtų paleistas marokietis, kurį Maskvos remiamų separatistų teismas kartu su dar dviem britais nuteisė mirties bausme.
Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) „Aukščiausiasis teismas“ šią savaitę skyrė mirties bausmę minėtiems trims vyrams po to, kai juos į nelaisvę paėmė Rusijos kariai.
Šie asmenys buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai Ukrainos pusėje.
Marokietis ir du britai balandį pasidavė rusams po kovų su Ukrainos pajėgomis apgultame Mariupolio uostamiestyje.
Britų vyriausybės narys Brandonas Lewisas televizijai „Sky News“ sakė, kad britų vyriausybė „visapusiškai bendradarbiauja“ su Ukrainos valdžios institucijomis ir mėgina padėti abiem šalies piliečiams po „fiktyvaus teismo proceso“.
Šie britai teisėtai kovojo Ukrainos kariuomenės pusėje ir pagal Ženevos konvenciją jie turi visišką teisę į karo belaisvių apsaugą, sakė B. Lewisas.
Maroko vyriausybė šio atvejo kol kas nekomentuoja. S. Brahimo tėvas vietos žiniasklaidai sakė, kad jo sūnus prieš teisėtai prisijungdamas prie kariuomenės studijavo Ukrainoje.
Abu minėti britai nuo 2018 metų gyvena Ukrainoje ir stojo ginti šalies, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teigia jų šeimos. Jos neigia, kad jie buvo samdiniai, kaip tvirtina separatistų teismas.
48 metų Sh. Pinneris yra vedęs ukrainietę, o 28 metų A. Aslinas yra susižadėjęs su vietos gyventoja.
16:15| Į Kijevą buvo atgabenta 220 Mariupolio gynėjų kūnų
Į Kijevą buvo atgabenta 220 Mariupolio gynėjų kūnų. Preliminariais duomenimis, trečdalis jų yra Azov, taip pat jūrų pėstininkų korpuso ir kitų dalinių. Tai sakė buvęs Azovo nacionalinės gvardijos pulko vadas Maksimas Žorinas ir pridūrė, kad beveik tiek pat jų liko ir okupuotame mieste.
16:00 | Scholzas, Macronas ir Draghi keliaus į Kijevą?
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi vyks į Kijevą prieš birželio pabaigoje įvyksiantį G7 viršūnių susitikimą. Apie tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild am Sonntag“, remdamasis šaltiniais Prancūzijos ir Ukrainos vyriausybėse. Oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
„Reuters“ rašo, kad Vokietijos vyriausybės atstovas, paprašytas pakomentuoti galimą vizitą, pasakė: „Negalime to patvirtinti“. Eliziejaus rūmai atsisakė patvirtinti informaciją, o Italijos vyriausybė neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Nė vienas iš trijų lyderių nebuvo Kijeve nuo tada, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo masinę invaziją į Ukrainą. Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kritikavo E. Macroną ir Scholzą dėl skambinimo Putinui. Duda taip pat pasipiktino vokiečių verslo veiksmais.
15:45 | „Sunday Express“: britų belaisviai bus mainomi į Medvečiuką?
Ukraina neatmeta galimybės, kad separatistų valdomame Donbase, mirties bausme nuteisti britai Seanas Pinneris ir Aidenas Aslinas būtų apsikeis į Putino krikštatėvį Viktorą Medvedčuką. Tai pranešė britų bulvarinis leidinys „Sunday Express“, remdamasis neįvardytais šaltiniais Ukrainos sostinėje.
„Šių žmonių klausimas šią savaitę buvo aptartas su užsienio reikalų ministre Liz Truss. Mes bendradarbiaujame, norime išreikšti savo padėką JUngtinei Karalystei ir tikrai svarstysime galimybę keisti šiuos žmonės Medvedčiuku“, – pridūrė šaltinis vyriausybėje.
Leidinio teigimu, Ukraina būtų pasirengusi tokiems mainams, tačiau mano, kad Rusijai tai „neįdomu“. Šaltiniai, artimi vyriausybei Kijeve, patvirtino, kad dėl tokių mainų dar „nieko nebuvo diskutuota“. Leidinio kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį į kitą scenarijų, dar galintį išgelbėti jų gyvybes – formalią „Donecko liaudies respublikos“ aneksiją iš Rusijos. Kalbame apie tai, kad Rusija mirties bausmę iš uždraudė 1996 metais, o Kremliaus marionetės Donecke dieną prieš tai pareiškė, kad reikia derinti teisės aktus.
15:15 | Raginama padėti marokiečiui, kurį prorusiški separatistai nuteisė myriop
Jungtinės Karalystės vyriausybė sekmadienį buvo paraginta siekti, kad į laisvę būtų paleistas marokietis, kurį Maskvos remiamų separatistų teismas kartu su dar dviem britais nuteisė mirties bausme.
Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) „Aukščiausiasis teismas“ šią savaitę skyrė mirties bausmę minėtiems trims vyrams po to, kai juos į nelaisvę paėmė Rusijos kariai.
Šie asmenys buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai Ukrainos pusėje.
Skelbiama, kad marokietis Saaudunas Brahimas kartu su JK piliečiais Aidenu Aslinu ir Shaunu Pinneriu balandį pasidavė rusams po kovų su Ukrainos pajėgomis apgultame Mariupolio uostamiestyje.
Britų vyriausybės narys Brandonas Lewisas televizijai „Sky News“ sakė, kad britų vyriausybė „visapusiškai bendradarbiauja“ su Ukrainos valdžios institucijomis ir mėgina padėti abiem šalies piliečiams po „fiktyvaus teismo proceso“.
Šie britai teisėtai kovojo Ukrainos kariuomenės pusėje ir pagal Ženevos konvenciją jie turi visišką teisę į karo belaisvių apsaugą, sakė B. Lewisas.
JK taip pat turėtų įsikišti ir dėl minėto marokiečio, televizijai „Sky News“ sakė jo draugė Zina Kotenko, šiuo metu gyvenanti Šiaurės Anglijoje, kur atvyko pabėgusi nuo Rusijos invazijos.
Z. Kotenko sakė, kad pirmą kartą 21 metų S. Brahimą sutiko Kyjivo naktiniame klube, ir jį apibūdino jį kaip „malonų“, „atvirą“ ir „linksmą“ žmogų. Ji pasakojo, kad vyras į kariuomenę buvo priimtas tik po keleto bandymų, nes prieš tai buvo nustatyta, kad jis yra per mažo svorio.
„Prašau, pasirūpinkite žmonėmis, kuriems rūpi demokratija, – JK vyriausybę paragino ji. – Žmonės yra balsas, žmonės yra vyriausybės veidas, o dabar vyriausybės veidas sėdi kalėjime… Prašau, išgelbėkite S. Brahimą.“
Maroko vyriausybė šio atvejo kol kas nekomentuoja. S. Brahimo tėvas vietos žiniasklaidai sakė, kad jo sūnus prieš teisėtai prisijungdamas prie kariuomenės studijavo Ukrainoje.
Abu minėti britai nuo 2018 metų gyvena Ukrainoje ir stojo ginti šalies, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teigia jų šeimos. Jos neigia, kad jie buvo samdiniai, kaip tvirtina separatistų teismas.
48 metų Sh. Pinneris yra vedęs ukrainietę, o 28 metų A. Aslinas yra susižadėjęs su vietos gyventoja.
Sh. Pinnerio šeima šeštadienį pareiškė, kad yra „sugniuždyta“ po to, kai išgirdo teismo nuosprendį. Jie sako, kad „širdyse esame su visomis šeimomis, susijusiomis su šia siaubinga situacija“.
„Nuoširdžiai tikimės, kad visos šalys skubiai bendradarbiaus, kad užtikrintų saugų Shauno paleidimą arba apsikeitimą“, – sakė jie.
Ukrainos ambasadorius Londone Vadymas Prystaika penktadienį pareiškė, kad abu britai greičiausiai bus iškeisti į Ukrainoje laikomus prorusiškus įstatymų leidėjus.
„Tai bus mainai, – BBC sakė jis. – Svarbus klausimas yra tas, kokia bus kaina už tai.“
13:48 | Žiniasklaida: bandyta susprogdinti „Družba“ naftotiekio atkarpą Baltarusijoje
Birželio 11-ąją, netoli Gulevkos kaimelio Baltarusijoje (apie 40 kilometrų nuo sienos su Ukraina), nugriaudėjo trys sprogimai, skelbia „Baza“.
Naujienų kanalo duomenimis, Briansko srityje netoli pagrindinio „Družba“ naftotiekio buvo detonuoti trys savadarbiai sprogmenys.
Pats dujotiekis nenukentėjo, tačiau, pažeistos pastotė ir šalutinis vamzdis. „Octagon“ skelbiama, kad nuo vasario 24-osios naftotiekis yra užkonservuotas, viduje – dyzelinis kuras.
„Transneft“ skelbia, kad „Družba“ „veikia įprastu režimu, naftos tiekimo sutrikimų nebuvo“.
13:30 | Ukrainos prezidentas sako, kad jo kariai ir toliau paneigia prognozes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad niekas nežino, kiek laiko jo šalyje truks karas, tačiau ukrainiečių pajėgos neleidžia Rusijos kariuomenei užimti Rytų Ukrainos, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingiausi mūšiai.
