Valdančiųjų užmojis beveik dvigubai pakelti algas Lietuvos politikams pasitiktas ne itin džiugiai. Gyventojai neatsistebi – už ką ministrams ir Seimo nariams mokėti daugiau, kai Lietuva pagal skurdą, turtinę nelygybę ir infliaciją yra Europos Sąjungos uodegoje? Tačiau valdantieji tikina, kad 2000 eurų Seimo nariui, beveik 3000 eurų premjerui ar Seimo pirmininkui yra gėdingai maža alga – ją kelti reikėjo jau seniai. Būtent apie tai diskutuoti pakvies ir šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“.
Vieni pastebi, kad didžiųjų valstybinių įmonių vadovai gauna trigubai ar keturgubai daugiau nei premjerė, nors pastaroji yra atsakinga už visą Lietuvą. Kiti už algų didinimą pasisakyti nedrįsta – ar tikrai Seimo nariai atidirba už savo algas, kai, pavyzdžiui, turi 5 mėnesius neįteisintų atostogų ir tik 3 dienų darbo savaitę?
Savo nuomonėmis šio pirmadienio laidoje apie tai dalinsis konservatorių atstovas, už padoresnes algas politikams pasisakantis Linas Slušnys ir algų didinimui prieštaraujanti Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.
Kol politikai laukia didesnių algų, valstybinių įmonių direktorių algos yra 2-3 kartus didesnės nei Seimo narių. Štai Valstybinių miškų urėdijos direktorius su priedais gavo 18 tūkst. eurų algą. Kyla klausimas – ar Lietuvoje valstybinių algų sistema yra iškreipta?
„Negaliu vertinti, ar tai yra gerai, ar blogai – aš užduočiau kitą klausimą. Jei jo tokia alga, ar tas atlyginimas pasiskirsto tolygiai ir per urėdo vadovaujamus darbuotojus? Jei pažiūrėtume į tokias algas, ar lygiai taip pat jos pašoko ir šalia dirbantiems? Nes jei urėdas gavo tokį atlyginimą už rezultatus, vadinasi, tuos rezultatus padarė visi tie žmonės, ir jiems atitinkamai turėtų būti atseikėta tiek pat“, – mintimis laidoje dalinsis L. Slušnys.
Tokie algų pokyčiai, už kuriuos pasisako L. Slušnys, apimtų ne tik politikų algų kėlimą, bet ir bendrą valstybės tarnybos reformą.
„Mes nebenorime pigios valdžios, kuri turi problemų. Jau du metus girdime, kaip kiekviena ministerija verkia dėl to paties – skelbia konkursus, bet žmonės į juos neina, nes jų nedomina tokie atlyginimai ir suteikiamos garantijos. Tuo tarpu verslas iškart siūlo 30 proc. didesnį atlyginimą. Mes negauname žmonių ir iš esmės gyvename optimizavimo principu – tie, kurie dar nenori išeiti, gauna daugiau darbo ir kai kur jau yra perdegimai – situacija darosi kritiška“, – teigs L. Slušnys.
Anot politiko, pirmasis atlyginimų reformos etapas užimtų vienerius metus laiko. O pirmiausiai algos būtų pakeliamos vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims.
„Kai susitvarkysime su vadovais, iškelsime jiems užduotis. Vadovai turės galią savo viduje tvarkytis su biudžetais. Tą biudžetą jie galės paskirstyti patys – ar tai būtų 10 žmonių, ar tai būtų 100 žmonių. Nematau didelės problemos, kad mes pradedame nuo vadovų, kurių mums reikia jau dabar – pirmiausiai reikia juos įdarbinti, juos rasti. Viliamės, kad padarydami šią reformą, turėsime konkursus, kurie bus įvykę. O kai turėsime vadovus, galėsime jiems duoti užduotis ir įgyvendinti kitą reformos dalį“, – dėstys L. Slušnys.
Tuo tarpu Ž. Pinskuvienė šiuo klausimu laikysis kitokios nuomonės. „Kad Lietuvos Respublikos premjerė gauna 3000 eurų algos, tikrai yra nenormalu. Tačiau šioje situacijoje viskas turėtų vykti palaipsniui. Jei pensininkams pensijos grąžinamos palaipsniui, tai turėtume ir algas kelti palaipsniui, bet ne taip drastiškai, kone dvigubai. Todėl šioje situacijoje tokiam dalykui aš kategoriškai nepritariu. Bet kad didinti reikia – pritariu. Sutikite, premjerė vadovauja visai Lietuvai“, – sakys ji.
Širvintų merė laidoje atskleis ir tai, kiek uždirba pati – 2400 eurų. Anot Ž. Pinskuvienės, tokios algos jai tikrai užtenka. L. Slušnys, savo ruožtu, kritikuos, jog politikė taip sako tik todėl, jog anksčiau sau galėjo pagelbėti iš šalies. „Bet ateina jauni žmonės ir jie neturi užsidirbę. Jie neturi taip jaustis, kad iš pradžių bandytų užsidirbti, o tik po to ateitų į valstybės tarnybą“, – nuomone dalinsis L. Slušnys.
Visa diskusija – jau šį vakarą.
