Lietuvoje ir pasaulyje kone kiekvieną vasarą būna mušami karščio rekordai. Štai birželio 28 d. Druskininkuose užfiksuotas naujas šios dienos oro temperatūros rekordas, kada termometro stulpelis įkaito iki 34 laipsnių. Ankstesnis rekordas registruotas vos prieš dvejus metus, kai temperatūra pakilo iki 33,6 laipsnio. Nauji karščio rekordai pasiekti beveik visose pagrindinėse meteorologijos stotyse, keturiose iš jų pagerinti net 84 metų senumo rekordai.
Apie tai, kokie orai mūsų laukia likusį liepos ir rugpjūčio mėnesį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė meteorologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Arūnas Bukantis.
Kaip keičiasi orai Lietuvoje ir Europoje bei kokios yra preliminarios prognozės likusiai vasarai?
Lietuvoje yra įvairūs variantai, bet vidurinė prognozė būtų tokia – 1–2 laipsniais aukštesnė vidutinė temperatūra už daugiametį vidurkį. Šilčiausias laikotarpis turėtų būti nuo liepos mėnesio 8 iki 15 dienos. Po to bus šiek tiek vėsiau, temperatūra susilygins su vidutine daugiamete temperatūra. Lietuvoje vidutinė daugiametė temperatūra yra 18–19 laipsnių.
Dėl rugpjūčio kol kas tikslių prognozių nėra. Pagal preliminarias prognozes turėtų būti rugpjūtis šiltesnis 0,5–1 laipsniu.
Dėl kritulių sunku pasakyti, nes pastarosiomis vasaromis jo kontrastai būna labai dideli. Vienur būna, kad iškrenta dvigubai didesnė norma, o kitur gali būti ir pusantro karto mažesnė už daugiametį vidurkį. Taip, kad kritulių pasiskirstymas yra labai netolygus, kadangi viskas yra susiję su kamuoliniais debesimis, kurie išmeta pagrindinį kritulių kiekį vasaros metu.
Europoje prognozės rodo, kad ypatingai aukšta temperatūra turėtų būti pačioje Vakarų ir Pietų Europoje. Ten karščio bangų būna kiekvienais metais, tai šiemet jos irgi darosi intensyvesnės. Dabar dažnai net iki 45 laipsnių pakyla. Jei praėjusiame amžiuje tipiška karščio banga Pietų Europoje būdavo tarp 35 ir 40 laipsnių, tai dabar – tarp 40–45 laipsnių.
Dar noriu pabrėžti apie aklimatizacijos proceso neigiamą poveikį žmogui. Mes, nori ar nenori, vasaros metu veržiamės atostogauti į Pietų Europą, net į Šiaurės Afriką. Neišvengiamai susiduriame su labai aukšta temperatūra. Štai 3–5 dienos yra reikalingos, kad žmogaus organizmas prisitaikytų prie naujos temperatūros. O po atostogų vėl grįžtame į šaltesnį klimatą. Antras stresas organizmui. Ne visiems aklimatizacijos procesas būna toks sudėtingas, bet kai kam jis pasireiškia gana sunkiais sveikatos sutrikimais. Ir tada atostogos pavirsta ilgalaikio gydymosi procesu.
Visą pokalbį, kuriame kalbėjo ir gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas, išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
