Ketvirtadienio vakarą Agnę Jagelavičiūtę (1980-2022) pažinoję žmonės rinkosi pagerbti jos atminimo į Bernardinų koplytėlę. Praėjo lygiai metai po šios skaudžios netekties.
Praeitų metų gruodžio 28-ąją netikėtai mirė stilistė Agnė Jagelavičiūtė. Pagerbti jos atminimo žvakių šviesoje į Bernardinų koplytėlę rinkosi ne tik patys artimiausi draugai bei giminaičiai, bet ir jos gerbėjai.
„Žvakių liepsnos šviesoje jai priminsime, kad ji gyvena ir šiandien mūsų mintyse, mūsų širdyse ir man, kaip mamai, ji gyvens amžinai šalia“, – kelias dienas prieš dukros mirties metines jos mama, visuomenininkė Nijolė Jagelavičienė socialiniuose tinkluose dukrai skyrė jautrius žodžius.
Mama Nijolė vis dar negali susitaikyti su netektimi
Gruodžio 28-ąją suėjo lygiai metai, kai amžinybėn išėjo stiliaus ikona Agnė Jagelavičiūtė. Jos mirtis buvo tokia staigi ir netikėta, kad iki šiol daugybė gerbėjų, kolegų, draugų dar negali susitaikyti su netektimi. Moteriai buvo 42-eji.
Nijolė Jagelavičienė atvira – tą padaryti sunku ir jai. Juolab, kad po dukters mirties, iš močiutės gyvenimo staiga dingo ir anūkas – Nijolė liko visiškai viena. Apie tai ji papasakojo tv3.lt laidoje „Pasikalbėkim“.
„Aš savo berniuko labai seniai nemačiau, bet man Agnė suteikia stiprybės. Gaila, kad tas žmogus, kuris dabar gyvena su mano anūku, galvoja kitaip ir deda pastangas jį apsaugoti, nors nežinau nuo ko. Ar tikrai reikia saugoti nuo močiutės, kuri vaiką augino aštuonerius metus ir nuolat buvo šalia?“, – vos tramdydama ašaras stebisi Nijolė.
Agnę jautriai prisimena ir artimas draugas
Viešųjų ryšių specialistas, nuomonės formuotojas, vyrams skirto žurnalo L‘Officiel redaktorius Saugirdas Vaitulionis socialiniuose tinkluose paviešino prisiminimą apie artimą draugę A. Jagelavičiūtę ir sutiko juo pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
„Viskas, apsiraminat, pravažiavom!“, – net girdžiu toną, kuriuo Ji tai pasakytų šiandien, jei pradėtume virkauti.
Ši frazė iš Jos lūpų skambėdavo dažnai, nes Agnė niekada neužsiciklindavo vienoje ar kitoje situacijoje, o gyvendavo toliau. Tai – viena didžiausių jos duotų pamokų – gyventi toliau, nesvarbu, kas benutiktų.
Tų pamokų Ji mums davė labai daug ir jų man labai trūksta. Trūksta to aštraus matymo ir gyvenimo nevyniojant į rožinį saldainio popierėlį.
Apsimetėlių ir visų šventųjų pasaulyje, ji buvo ta, kuri šlapiu skuduru ne vienam langus pravalydavo ir tiesiai šviesiai pasakydavo, kaip yra iš tikrųjų. Tad šiandien, kviečiu prisiminti visas iš Agnės išmoktas pamokas. Kad gyventi reikia drąsos, nes tik drąsūs jį geria dideliais gurkšniais.
Kad mylėti negalima puse širdies ar truputį, o jei meilė nepavyko – skirtis nesidairant atgal. Kad nieko blogo kažko nemėgti ar jei nemėgsta tavęs – gyvenimiška ir neverta atskirų dramų. Ir net jei ištinka baisiausi dalykai, visada prisiminti, kad net ir tai praeis.
Vienas gražiausių dalykų, ką Ji darė – gyveno taip, kaip norėjo Ji pati ir nebijojo to, ką apie tai pasakys kiti, nes jūs niekam nieko neprivalot! Prisiminkite tai kasdien. Bet, svarbiausia, mylėkite ir branginkite savo artimus.
Agnė mus visus bučiuodavo ir sakydavo „myliu“ kaskart susitikus ir kaskart išsiskiriant. Beprotiškai ryškiai pamenu jos paskutinį „myliu“, jai lipant į taksi prie „Naručio“.
Galėčiau vardinti ir vardinti pamokas ir vertybes, kurias iš Jos rinkau daugybę metų ir kuriomis vadovaujuosi kasdien, bet tam neužtektų šitos sienos. Tad šiandien kviečiu visus prisiminti bent vieną šviesų dalyką, kurį iš jos pasiėmėt ir tai bus gražiausia, kaip Ją galite prisiminti.
Meile, ilgiuosi kasdien ir kasdien likimui dėkoju už tai, kad tiek daug man davei. Partners in crime forever“, – rašė S. Vaitulionis.
