Mirus garsiai Lietuvos verslininkei medikas įspėja kitus: nuo to neapsaugotas nė vienas

Antradienio popietę paaiškėjo vakar mirusios garsios Lietuvos verslininkės Irenos Marozienės mirties aplinkybės. Teigiama, kad moteris savo namuose nukrito nuo laiptų. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas sako, kad tokie nelaimingi atsitikimai nors ir yra reti, tačiau pasitaiko.

Vakar Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – netikėtai mirė garsi Lietuvos pramogų pasaulio moteris, verslininkė ir „Amatininkų užeigos“ įkūrėja Irena Marozienė.

Šios dienos popietę paaiškėjo ir daugiau detalių apie garsios moters mirtį. Naujienų portalui tv3.lt mirusiosios I. Marozienės dukra Birutė Marozaitė patvirtino, kad mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas. Pranešama, kad moteris mirė nukritusi savo namuose nuo laiptų.

Traumos, susijusios su kritimais nuo laiptų

Pati liūdniausia tokių nelaimingų atsitikimų pasekmė yra mirtis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas teigia, kad nors tokie atvejai yra reti, tačiau, deja, pasitaiko:

„Kitas dalykas – mes nežinome, kiek jų baigiasi mirtimi iki hospitalizacijos laikotarpio, todėl tiksliai atsakyti sudėtinga, nes tokie pacientai pas mus jau nepatenka.

Mirtis, kuomet žmogus nukrito nuo laiptų, yra tikras nelaimingas atsitikimas, nes tokių situacijų gali būti labai įvairių kaip ir lygioje vietoje paslysti bei susižaloti galvą. Kritimas nuo laiptų gali būti ir visiškai nieko, ir absoliuti katastrofa. Tą dažniausiai lemia sunkios galvos traumos.“

Skubios medicinos gydytojas pasakoja, kad kritimai nuo laiptų nėra dažniausias traumų būdas, kadangi nors ir yra rutina, tačiau jie nesudaro didžiosios dalies traumų, su kuriomis tenka susidurti skubiosios pagalbos skyriuje, priimamajame.

„Būna labai įvairūs kritimai – nuo kylančių laiptų prekybos centruose, kas būdinga daugiau vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems būna sunkiau prisilaikyti. Kritimai nuo kitų laiptų – reti, daugiau būdingi žiemos laikotarpiu, kai laiptai yra pašalę, bet kitu laiku, lygioje vietoje nuo jų nukristi yra ypatingai nesėkminga. Tokių kritimų nėra daug, galima vienetais į parą suskaičiuoti“, – tvirtina P. Uksas.

Neretai nukritęs nuo laiptų žmogus patiria galvos, nugaros bei ilgųjų kaulų – rankų, kojų traumas. Krisdamas ant nugaros, asmuo iš įpročio pakiša po ja ranką, į kurią atsiremia ir dėl smūgio ji neretai lūžta. Taip yra sulaužomi dilbio kaulai, jų apatinė dalis, o tokia rankos trauma yra viena dažniausių.

„Kojų traumos gali būti labai įvairios. Jeigu koja pasisuka nesėkmingai, žmogus gali patirti kelio plyšimo, sumušimo traumas, taip pat girnelės išnyrimą, čiurnos raiščių patempimą, plyšimą“, – įspėja Paulius Uksas.

Visgi, pačios sudėtingiausios traumos, kurios būna nukritus nuo laiptų, yra galvos traumos. Dažniausiai krentant yra sutraumuojama pakaušio dalis, tačiau galvos traumų sudėtingumas priklauso nuo to, iš kokio aukščio krito žmogus – nuriedėjo nuo viso aukšto laiptų ar paslydo nuo antros laipto pakopos:

„Pati baisiausia dalis yra galvos traumos, nes paprastai laiptai yra kieti ir pakaušio trauma gali būti mirtinai pavojinga. Taip pat atsiranda kaukolės lūžiai, kuriuos lydi kraujavimai į smegenis. Tokios traumos yra labai rimtos.“

Tačiau ne visuomet sudėtingiausios traumos, kuriomis pasibaigia kritimas nuo laiptų yra susijusios su galva. Anot P. Ukso, taip pat sudėtingi atvejai būna, kuomet lūžta dubens, nugaros kaulai arba yra pažeidžiami vidaus organai. Šiuo atveju taip pat yra labai svarbu įvertinti iš kokio aukščio krito žmogus.

Kaip elgtis nutikus panašiai nelaimei?

Pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis nutikus panašiai nelaimei, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas rekomenduoja pirmiausiai įvertinti situaciją, kaip tuo metu atrodo bei jaučiasi pats žmogus.

„Ar neteko sąmonės netekimas, ar ne, ar yra kraujo arba skysčio tekėjimas iš ausies ar nosies, ar ne, ar įvyko traukuliai, ar ne, ar yra lūžiai, ar jų nėra. Yra labai daug skirtingų dalykų, kuriuos reikia įvertinti. Paprastai patys gyventojai nesusitvarkys ir reikės vykti į skubios pagalbos skyrių.

Galvos traumos – visos pavojingos, todėl reikia skubėti į pagalbos skyrių ir atlikti klinikinę apžiūrą bei įvertinti visus kitus rizikos veiksnius: amžių, lytį, tam tikrų medikamentų naudojimą, prieš tai buvusias galvos traumas ar operacijas“, – sako skubios medicinos gydytojas.

Esant akivaizdžioms galūnių traumoms ir jų deformacijai taip pat vienareikšmiškai reikėtų skubėti į gydymo įstaigą. „Na, o jeigu nieko nėra, galūnės funkcija nėra sutrikusi, tuomet skiriamas toks pat gydymas kaip ir ligoninėje – galūnės ramybė, šaltis ir koks nors elastinis bintas“, – pataria P. Uksas.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer