Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria.
Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.
Mažesnės pakuotės – paslėpta infliacija
Portalo tv3.lt skaitytoja Inga pasakojo jau prieš kurį laiką pastebėjusi, kad maisto produktų gamintojai ir prekybininkai bando prekes parduoti vis brangiau.
Atkreipiau dėmesį į prekių pakuotes. Štai viename prekybos tinkle pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau šių produktų kaina beveik nesiskiria. Tokia pati situacija su sviestu: viename prekybos centre jis supakuotas po 200 g, o kitur – po 180 g.
O kruopų kaina skiriasi beveik dvigubai. Atrodo keista, bet kuo pakuotė didesnė, tuo prekės kaina yra mažesnė. Pavyzdžiui, 800 g ryžių kainuoja pigiau nei 400 g“, – skaičiavo moteris.
Ji tikino, kad nors dabar nuperka mažiau, pirkiniams išleidžia tokią pačią ar didesnę sumą.
„Bandau taupyti, ieškau akcijų ir nuolaidų, perku pigesnius produktus, tačiau galiausiai paaiškėja, kad lieku apgauta“, – skundėsi Inga.
Siūlo pirkėjams būti atidesniems
Kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas taip pat pastebėjo, kad gamintojai ir prekybininkai mažina prekių pakuotes.
„Taip, tas vyksta. pirmoji banga prasidėjo 2009 metais, dabar gi kainų augimas dar kartą verčia taip elgtis tiek prekybininkus, tiek gamintojus.
Dabar tai nėra laikoma vartotojų klaidinimu, nes ant kainų etikečių privaloma nurodyti kilogramo ar litro kainas. Todėl pirkėjai turėtų atidžiau žiūrėti į šitas, mažesniu šriftu užrašytas kainas“, – įspėjo kainų specialistas.
Anot jo, iš kitos pusės – pakuotės sumažinimas ir tos pačios kainos palikimas leidžia vartotojui nusipirkti tą patį skaičių prekių (nors ir mažesnių).
„Jeigu anksčiau už 10 eurų pirkėjas pirko 5 prekes, tai joms visoms pabrangus 30 procentų – jis galėtų nusipirkti tik 3 tokias pačias prekes, o sumažėjus pakuotėms jis toliau gali pasiimti 5 prekes ir stresas yra mažesnis. Nors aišku, kad kiekis ir kalorijų kiekis bus mažesnis.
Norėdamas naudingiau apsipirkti vartotojas turėtų atidžiau planuoti (pirkdamas didesnį kiekį jis aišku sutaupys, tačiau ar tą kiekį suvartos?) ir žiūrėti į kilogramo ar litro kainas etiketėje. Kitas taupymo metodas – pabandyti pigesnes alternatyvas – aišku, didelės pridėtinės vertės produktai – dešros, konditerijos gaminiai gali tikrai labai skirtis skoninėmis savybėmis, tačiau sviestas yra sviestas, pienas yra pienas, o ryžiai yra ryžiai“, – patarė P. Čepkauskas.
Skiriasi ne tik pakuotė, bet ir kokybė
Marketingo specialistas Linas Šimonis pasakojo, kad prekių pakuotes kai kurie gamintojai ir prekybininkai pradėjo mažinti jau labai seniai.
„Tai tikrai nėra nauja, šių dienų tendencija. Tačiau negalima sakyti, kad tokiu būdų pirkėjai apgaudinėjami. Juk prekės svorio, kainos dydžiai yra surašyti matomose vietose. Nors psichologiškai atrodo, kad 0,9 l pieno butelis už 0,9 euro yra pigesnis nei 1 l už 1 eurą. Be to, visur yra nurodyta ir prekės kilogramo kaina, tad pirkėjai gali pasitikrinti, kiek kas iš tikrųjų kainuoja.
Tačiau tokiu būdu pardavėjai skatina pirkėjus pirkti tam tikrus produktus. Be to, tokiais atvejais siekiama, kad pirkėjas mažiau susierzintų mokėdamas didesnę kainą. Tačiau būna žmonių, kurie labiau susierzina pamatę, kad sumažėjo jų mėgstamo produkto kiekis“, – pripažino specialistas.
Anot L. Šimonio, pakuotės svoris įprastai gali būti mažinamas 10–20 proc.
„Kažkada kruopos buvo pakuojamos į 1 kg pakuotes, dabar jos sumažėjo iki 800 g. Tačiau jeigu jos mažės iki 500 g. tai bus jau visiškai kitokia pakuotė, ją reikės jau keisti.
Todėl prekės gali būti mažinamos iki 25 proc. svorio“, – sakė specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pakuotės gali būti ir didinamos, nes kuo ji didesnė, tuo pigiau atsieina santykinis prekės vienetas.
„Juk pati pakuotė irgi kainuoja. Tad parduodant didesnį kiekį produkto, jo savikaina bus mažesnė.
Tačiau kartais skiriasi ne tik pakuotė, bet ir pati prekė, jos kokybė. Pavyzdžiui vieni ryžiai parduodami palaidi 800 g. pakuotėje, o kiti 400 g. pakelyje supakuoti po 100 g. Maišelyje verdami ryžiai neperverda. Tai jau kitoks produktas skirtas žmonėms, kurie nori valgyti nepervirtus ryžius. Tai yra brangesnis ir kokybiškesnis produktas“, – komentavo L. Šimonis.
Svoris skiriasi, nes lengvėja pakuotės?
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė tikino, kad prekybos tinklo „Rimi“ privačios etiketės produktų svoris nesumažėjo.
„Mūsų prekinių ženklų produktų pakuotės lengvėja, tačiau tai nereiškia jose esančio produkto mažesnio kiekio – tiesiog naudojame mažiau pakavimo medžiagos, kuri gali sukelti aplinkos taršą.
Vadovaudamiesi mūsų Plastiko strategija mažiname mūsų privačios etiketės produktų plastikinių pakuočių svorį – salotų indelių ir jų dangtelių, vakuuminių maišelių, šiukšlių maišelių. Naudojame plonesnį plastiką arba mažesnį jo kiekį ir taip per metus visose trijose Baltijos šalyse sutaupome apie 37 tonas plastiko“, – atkreipė dėmesį prekybos tinklo atstovė.
Anot jos, apsipirkti pigiau pirkėjai skatinami kitais būdais, nemažinant pakuočių svorio.
„Vykdome įvairias savaitines, mėnesio akcijas, organizuojame temines dienas („Švaros dienas“, „Grožio dienas“ ir pan.). Siūlome asmeninius pasiūlymus kiekvienam pirkėjui“, – sakė G. Šerėnienė.
Šiuo metu pakuočių keisti neplanuoja
„Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė atkreipė dėmesį, kad populiariausias ir perkamiausias sviestas yra 180 gramų pakuotėje ir toks yra nuo 2006 metų.
„Tuo metu viena populiariausių pieno pakuočių yra 0,9 litro, kuri nesikeitė nuo 2004 metų. Iš tiekėjų pasiūlos matome, kad vis dėl labiau yra plečiamas asortimentas ir didinama gaminių įvairovė, kuriems kartais pasirenkamos mažesnės fasuotės. Tai padeda naują produktą lengviau įvesti į rinką ir didesniam pirkėjų ratui jį įsigyti.
Privačios etiketės prekių asortimentą peržiūrime nuolatos – tiek įvesdami naujus gaminius, tiek juos standartizuodami. Net ir tais atvejais, kai keičiama pakuotė – nauja kaina nustatoma, perskaičiuojant atitinkamai pagal gaminio kilogramo kainą“, – tikino prekybos tinklo atstovė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad privačių prekės ženklų pakuočių dydžių keisti neplanuojama.
„Mums svarbiausia, kad pirkėjai gautų geriausią kokybės ir kainos santykį, o pakuotės mažinimas neretai kainą gali kaip tik padidinti. Be to, neretai organizuojame vadinamas XXL savaites, kuomet kaip tik siūlome įsigyti produktų didesnėmis pakuotėmis už ypač palankias kainas“, – pastebėjo prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklų „Norfa“ ir „Iki“ atstovai tikino, kad jų privačių produktų pakuočių svoriai nepasikeitė.
