Jeigu degalinėse kainos nesikeistų, bet už jas būtų galima įsipilti vis mažiau degalų, tą pastebėtų turbūt daugelis vairuotojų.
Tačiau, kiek gyventojų atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse už, regis, tokias pačias prekes moka panašiai, bet realiai jų nusiperka gerokai mažiau?
Paslėptas prekių branginimas
Kodėl tokiame pačiame pakelyje kefyro yra ne 1, o tik 0,9 l, kodėl pakelis sviesto įprasta etikete sveria nebe 200, o tik 190 g, marinuoti burokėliai – ne 500, o tik 480 g, žirneliai – ne 700, o tik 680 g, makaronai – ne 60, o tik 59 g, šokoladinis batonėlis – ne 30, o tik 29 g, vafliai – ne 220, o tik 216 g, dešrelės – ne 100, o 96 g ir t.t.
Visi šie prekių svoriai yra paimti iš didžiųjų lietuviškų prekybos tinklų naujausių kainų leidinių.
Užsienyje toks prekių svorio ar tūrio susitraukimas vadinamas anglišku sudurtiniu žodžiu „shrinkflation“ (shrink – susitraukti ir inflation – infliacija). Lietuviškai tai veikiausiai reikėtų vadinti „traukfliacija“ ar „mažfliacija“.
Paprastai kalbant, konkurentams ar prekybininkams spaudžiant dėl kainų mažinimo, gamintojai dažnai vengia akivaizdžiai branginti savo produkciją. Tą jie daro mažindami produkcijos kiekį.
Pirkėjai paprastai prisimena pakuočių kainas, o į jų tūrį ar svorį dėmesio kreipia mažiau. Pavyzdžiui, kokia nors prekė įprastai kainuoja 1 eurą už 1 kg.
Jeigu gamintojas pakuotę sumažina iki 0,9 kg ir palieka tokią pačią kainą, tuomet realiai už 1 kg žmogus sumoka 1,11 euro. Kitaip tariant, prekės svorio sumažinimas 10 proc. prekės realią kainą padidina 11 proc.
Per pastaruosius trejus metus maisto produktai Lietuvoje pabrango apie 50 proc., rodo oficiali statistika. Tačiau, suprantama, ne visų prekių pakuočių kainos tiek išaugo – dalies svoris ar kiekis susitraukė.
Paslėptą kainų didinimą turės parodyti pirkėjams
Nuo liepos 1 d. Prancūzijoje įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią prekybininkai privalo specialiai žymėti fasuotas prekes ar jų pakuotes, kurių kiekis, svoris ar tūris sumažėjo, o kaina nepasikeitė arba pakilo.
Nereikės žymėti tik sveriamų ir palaidų prekių, tokių kaip vaisiai, daržovės ar riešutai.
Tokias prekes specialiai žymėti turės visos parduotuvės, kurių plotas yra bent 400 kv. metrų (mažesnėms parduotuvėms tai nebus taikoma).
Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, už naujų taisyklių nesilaikymą prekybininkai sulauks baudų. Atsakingiems parduotuvių darbuotojams (pvz., vadovams) jų dydis sieks iki 3 tūkst. eurų, o juridiniams asmenims – iki 15 tūkst. eurų.
Tokias taisykles priėmę Prancūzijos politikai viliasi, kad taip specialiai žymint prekes bus grąžintas pirkėjų pasitikėjimas, taip pat rinkoje atsiras daugiau skaidrumo.
Nemato, kad tiekėjai mažintų prekių svorį
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė nesureikšmino „šrinkfliacijos“ Lietuvoje.
„Tendencijos, kad tiekėjai pradėjo traukti pakuotes, mes šiuo metu nematome. Per pastaruosius metus tokių prekių kiekis siekia vos 0,2 proc. nuo turimo asortimento ir tai yra pavienės, ne pirmojo būtinumo prekės. Pati pakuotė, jos ženklinimas yra tiekėjo atsakomybė“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Pasak jos, vieno standartinio prekės dydžio nėra, todėl parduotuvių lentynose galima atrasti įvairių dydžių prekių, kurių pasirinkimas yra formuojamas pagal pirkėjų poreikius.
Esą mėsos pakuotės gali būti ir 300 g, ir 400 g, ir 500 g, ir 800 g, priklausomai nuo gamintojo ir paties gaminio.
„Skirtingų dydžių pienas, sviestas ar jogurtas – taip pat ne naujiena. Lentynose galima rasti pieno pakuotes, kurių dydžiai varijuoja nuo 450 ml iki 2 litrų.
Tai, kad lentynose yra skirtingų pakuočių, dar nereiškia, kad jos traukiasi – jos skirtingos jau daug metų. Pavyzdžiui, 0,9 l pieno pakuotė ar 180 g sviestas parduotuvių lentynose yra jau nuo 2017 m.“ – aiškino G. Kitovė.
Esą skirtingos pakuotės yra įprastas dalykas, nes, anot jos, pirkėjai yra skirtingi, turi skirtingus įpročius.
„Yra gyvenančių po vieną, yra ir gyvenančių su gausiomis šeimynomis, todėl natūralu, kad laikui bėgant ir gaminamų prekių tūris prisitaiko prie vartojimo įpročių bei tvaraus, saikingo naudojimo“, – svarstė pašnekovė.
Jos teigimu, vienam gyvenančiam žmogui nebūtina pirkti didelės pakuotės – kartais užtenka 100 g sviesto ar mažesnio įpakavimo duonos:
„Nereikia pirkti didelės pakuotės, kurios galų gale ir nesuvartoja, kaip ir vartojantiems daugiau, nebūtina pirkti kelių mažesnių pakuočių, kai lentynose yra ir specialios didesnės pakuotės.“
Prekių lentynose gyvuoja įvairovė, kad kiekvienas galėtų išsirinkti prekes pagal savo poreikius, apibendrino G. Kitovė. Ji neatsakė, ar Lietuvoje reikėtų žymėti sumažėjusias prekes taip, kaip jau daroma Prancūzijoje.
Prekės svorį ar kiekį privalo nurodyti gamintojas
Prekybos tinklo „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė priminė, kad jos atstovaujamose parduotuvėse pirkėjams siūlomos tiek įvairių gamintojų, tiek privačios etiketės prekės.
„Kokią pakuotę, tarą, prekės svorį ar kiekį gamintojas pasirenka savo prekėms supakuoti – tai yra išimtinai gamintojo pasirinkimas, kaip geriau pakuoti, transportuoti, kokia didesnė prekės paklausa. Prekės svorį / kiekį ant pakuotės privalo nurodyti gamintojas.
Mūsų skelbiamose prekių etiketėse prekės svoris aiškiai pažymimas pagal gamintojo pateiktą informaciją – nurodomas ne tik pakuotės svoris ar tūris, bet dažnu atveju kaina už kilogramą, litrą ar vienetą“, – informavo E. Krasauskienė.
Ji taip pat nieko neatsakė, ar Lietuvoje nevertėtų perimti Prancūzijos patirtį ir specialiai žymėti prekes, kurių svoris sumažėja.
Į šį klausimą tiesiai neatsakė ir prekybos tinko „Lidl“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
„Savo privačių prekės ženklų asortimente panašių pokyčių, kuomet pakuotės būtų mažinamos, nedarome ir neplanuojame.
Mums svarbiausia, kad pirkėjai gautų geriausią kokybės ir kainos santykį, o pakuotės mažinimas neretai kainą gali kaip tik padidinti“, – paaiškino L. Skersytė.
Pašnekovė priminė, kad jos atstovaujamame tinkle būna savaitės, kai pirkėjams siūloma įsigyti produktų didesnėmis pakuotėmis už palankias kainas.
„Taip pat visada raginame klientus atkreipti dėmesį į prekių kainolapiuose nurodytą produkto litro ar kilogramo kainą, kadangi tai gali padėti išsirinkti optimaliausios kainos produktą ir taip sutaupyti“, – priminė L. Skersytė.
Per trečiadienį „Maxima“ ir „Norfa“ atstovai neatsakė, kaip vertina Prancūzijos patirtį žymint nepastebimai pabrangintas prekes.
Pasirodžius šiai publikacijai prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė perdavė tokį komentarą:
„Jei toks įstatymo reikalavimas būtų priimtas ir Lietuvoje, mes jį, kaip ir visus kitus teisės aktus, vykdysime.“
