Negalėdami susitaikyti su nesėkmėmis karo fronte, rusai griebiasi šiaudo – keičia aukšto rango generolą, o karo planus vis aktyviau pradeda diktuoti pats Vladimiras Putinas. „New York Times“ skelbia, kad Rusijos prezidento įsakymai kelia įtampą tarp karo vadų. Tuo tarpu okupuotose Donecko, Zaporižios, Chersono ir Luhansko srityse vyksta pseudoreferendumai.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
15:11 | Putinas aktyviau įsitraukė į karo planavimą – „New York Times“
Pranešama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aktyviau kurpia strateginius karo Ukrainoje planus. Pasak „New York Times“ cituojamų JAV pareigūnų, V. Putinas atmetė karių prašymą pasitraukti iš Chersono.
Neįvardintas JAV pareigūnas sakė: „Šiame kare buvo nuolatinis neatitikimas tarp Putino politinių tikslų ir karinių priemonių jiems pasiekti“.
Didesnis strateginis V. Putino įsitraukimas taip pat sukėlė įtampą tarp karo vadų – esą jis pareiškė, kad bet kokius sprendimus šioje srityje turi priimti jis, rašo BBC.
Rusijos prezidentas tikisi išvengti bet kokios Ukrainos pergalės, mat tai gali menkinti Rusijos visuomenės palaikymą. Kremlius bando susigrąžinti persvarą konflikte, todėl šią savaitę paskelbė apie dalinę karių mobilizaciją.
15:00 | Rusija atleido aukštas pareigas ėjusį generolą
Pokyčiai Rusijos gynybos ministerijos vadovybėje – už logistikos sistemą atsakingas generolas keičiamas kitu.
Šeštadienį Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ tinkle paskelbė, kad „kariuomenės generolas Dmitrijus Bulgakovas atleidžiamas iš Rusijos Federacijos gynybos viceministro pareigų“. Į jo vietą stoja generolas pulkininkas Michailas Mizincevas. Jis bus atsakingas už Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų logistinį aprūpinimą.
Nurodoma, kad D. Bulgakovo atleidimo priežastis – perkėlimas į kitas pareigas. Tačiau britų Gynybos ministerija skelbia, kad Rusijos karių vadai „vis labiau nerimauja“ dėl operatyvinių nesėkmių, kurias patiria karo fronte.
Didžioji Britanija 60 metų M. Mizincevui yra paskelbusi sankcijų dėl jo vaidmens Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kurį rusų pajėgos užėmė gegužę, apsuptyje.
Vadinamoji specialioji karinė operacija ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastarojo meto laimėjimai apnuogino didelius logistikos trūkumus Rusijos kariuomenėje.
Kai kurie analitikai net mano, kad logistika yra Rusijos kariuomenės silpnoji grandis, dėl kurios sunkumų kilo nuo pat invazijos pradžios.
Dalinė mobilizacija, kurią V. Putinas paskelbė trečiadienį, ginkluotosioms pajėgoms yra dar vienas logistikos iššūkis.
14:49 | Mobilizuoti rusai siaučia: Omsko srityje sukėlė muštynes
Omsko srityje, Bolšerečjės kaime, mobilizuoti Rusijos piliečiai liejo pyktį – kilo masinės muštynės, praneša kanalas NEXTA.
„Telegram“ paskyroje NEXTA pasidalino įrašu, kur matyti, kaip pliekiasi rusai prie mobilizacijai skirto autobuso.
Primenama, kad trečiadienį V. Putinas paskelbė, kad Rusijoje bus vykdoma „dalinė“ mobilizacija. Kremlius pareiškė, kad mobilizuos 300 tūkst. atsargos karių, tačiau Rusijos valdžiai artimi šaltiniai skelbia, kad mobilizacijos skaičiai sieks 1,2 mln. gyventojų.
14:28 | Iranas apgailestauja, kad jų santykiai su Ukraina atšalo
Irano užsienio reikalų ministerija šįryt pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl Ukrainos sprendimo sumenkinti ryšius dėl tariamo bepiločių orlaivių tiekimo Rusijai, rašo „Sky News“.
Nasseras Kanaani, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, „patarė“ Ukrainai „susilaikyti nuo trečiųjų šalių įtakos“, esą jos siekia sugriauti santykius tarp dviejų šalių – Ukrainos ir Irano.
Vakar Ukraina pranešė, kad panaikins Irano ambasadoriaus akreditaciją ir sumažins Irano diplomatų skaičių Kyjive.
JAV žvalgyba dar liepą perspėjo, kad Teheranas planuoja pasiųsti į Rusiją šimtus sprogmenis galinčių gabenti bepiločių orlaivių tam, kad vėliau juos okupantai galėtų panaudoti kare su Ukraina.
13:53 | Europos atstovas ragina priimti bėgančius rusus
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis paragino Europą parodyti „atvirumą tiems, kurie nenori, kad Kremlius juos pasitelktų“, rašo „Politico“.
Šios pastabos paskelbtos po C. Michelio kalbos penktadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, dalijosi „The Guardian“.
„Iš esmės manau, kad … Europos Sąjunga [turėtų] priimti tuos, kuriems gresia pavojus dėl savo politinių pažiūrų. Jeigu Rusijoje žmonėms gresia pavojus dėl savo politinių pažiūrų, nes jie nesilaiko šio beprotiško Kremliaus sprendimo pradėti karą Ukrainoje, turime į tai atsižvelgti“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu Lietuva laikosi griežtos pozicijos. Šeštadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva nesuteiks prieglobsčio rusams vien dėl to, kad jie mobilizuojami karui prieš Ukrainą.
„Lietuva nesuteiks prieglobsčio tiems, kurie tiesiog bėga nuo atsakomybės. Rusai turi likti ir kovoti. Prieš Putiną“, – tviteryje parašė G. Landsbergis.
