Prieš laimėdamas JAV prezidento rinkimus Donaldas Trumpas aiškiai pasakė, kad vienas iš jo prioritetų bus baigti karą Ukrainoje – ir greitai. Derybos dėl Ukrainos ateities įvyko, tačiau pasisuko kiek kitokiu kampu – D. Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėjusį karą. „Sky News“ rašoma, jog šis JAV prezidento pasisakymas prasilenkia su realybe.
Svarbiausia yra atspindėti abi ginčo puses, išklausyti, suprasti niuansus, skirtingus požiūrius, žinoti savo šališkumą.
Tačiau taip pat svarbu nurodyti faktus ir įvardyti dalykus, kurie neatitinka tikrovės.
JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina „neturėjo pradėti“ karo su Rusija. Tai yra netiesa – 2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Rusijos kariuomenė puolė iš Baltarusijos, Rusijos ir Krymo, kurį prieš tai aneksavo iš Ukrainos.
Tačiau, pasak buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono, europiečiai turėtų „nustoti skandinti“ D. Trumpą.
D. Trumpo pareiškimais nesiekiama istoriškai tikslių faktų, bet siekiama šokiruoti europiečius, kad jie imtųsi veiksmų“, – teigė jis.
Paragino Kyjivą sušvelninti retoriką
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis buvo pareiškęs, kad D. Trumpas gyvena „dezinformacijos erdvėje“.
Tuo tarpu JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais vasario 20 d. pareiškė, kad Ukrainos kritika Jungtinėms Valstijoms yra nepriimtina, ir paragino Kyjivą sušvelninti retoriką bei skubiai pasirašyti Baltųjų rūmų reikalaujamą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų.
„Sulaukiame visų šių atkirčių (…) Jie turi sušvelninti toną, atidžiai pažvelgti ir pasirašyti tą susitarimą“, – sakė nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas televizijai „Fox News“ prieš pat Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui Kyjive susitinkant su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu
M. Waltzas kalbėjo apie siūlomą susitarimą, kuris suteiktų JAV prieigą prie didžiulių Ukrainos gamtinių išteklių, nes naujasis prezidentas reikalauja, kad jam atsipirktų pagalba, siunčiama Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.
Savaitgalį V. Zelenskis atmetė šį susitarimą, teigdamas, kad jis nesuteikia jo šaliai saugumo garantijų po trejų karo metų.
M. Waltzas apibūdino susitarimą dėl naudingųjų iškasenų kaip „geriausią saugumo garantiją, kokios jie gali tikėtis, daug didesnę nei dar viena paletė šaudmenų“, ir teigė, kad tai reiškia, jog Jungtinės Valstijos investuos į šalį.
JAV prezidentas sukėlė nerimą Kyjivui ir jo rėmėjams Europoje pradėdamas derybas su Maskva, kurios, kaip jie baiminasi, gali priversti Ukrainą kapituliuoti prieš Rusiją. Kyjivas net nebuvo pakviestas į Rijade vykusias Maskvos ir Vašingtono derybas.
