Lietuvos kariuomenė oficialiai steigia diviziją. Ją išvystyti ketina iki 2030-ųjų metų, tam Lietuva ryžosi ir neeiliniam žingsniui – didinti finansavimą krašto gynybai iki 5–6 procentų nuo bendro vidaus produkto. Kad divizija veiktų pilnu pajėgumu dar trūksta 15 milijardų eurų, bent trečdalio karių ir gausybės technikos.
Prezidentą Gitaną Nausėdą pasveikino jau oficialiai įsteigtos Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos kariai. Tai tarsi istorinis teisingumas, mat kariuomenės skirstymas į divizijas žinomas nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų. Tad sakoma, kad divizija dabar atkuriama, tarsi atgrasymo priemonė itin neramiais laikais, kai už sienos neprognozuojamai besielgianti agresorė Rusija.
Kad pasiektų užsibrėžtą tikslą – Lietuva pasiryžo ir 2026–2030-aisiais ženkliai didinti finansavimą krašto apsaugai iki 5–6 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Nors toks žingsnis sulaukia ir kritikos, prezidentas atkerta.
„Tai turėtų būti mišrus finansavimo modelis, tai galėtų būti ir skolinimasis, ir papildomi ištekliai, kuriuos mes ketiname mobilizuoti Lietuvoje. Skolinimasis apimtų tiek vidaus skolinimąsi, tiek naudojantis Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis“, – sako Gitanas Nausėda.
Ketinama išvystyti iki 2030-ųjų
O tam esą prireiks darnaus darbo ir aukštą postą Europos Sąjungoje užimančio Andriaus Kubiliaus pastangų.
„Gynybos ir kosmoso komisaro pastangos – tiek kuriant dokumentus, tiek telkiant politinę valią, ypatingai Europos Komisijos viduje – bus reikalingos, nes vadovai svarsto tuos dokumentus, kuriuos pateikia Komisija“, – teigia G. Nausėda.
Diviziją ketinama išvystyti iki 2030-ųjų metų. Ją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas.
„Pagrindinis tikslas, kad divizija veiktų kaip karinis vienetas, gebantis operuoti visose mūšio apimtyse“, – aiškina divizijos vadas Aurelijus Alasauskas.
Diviziją turi sudaryti apie apie 20 tūkstančių karių, šiuo metu yra maždaug du trečdaliai.
„Inžineriją reikės stiprinti, kad mobilumą kontroliuotume, toliašaudę artileriją, žvalgybos batalionas, mediciną turėsime stiprinti, karo policiją“, – kalba Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Vykdant kolektyvinę gynybą mūsų šalies divizijai teks sąveikauti su kitų NATO šalių divizijomis. Krašto apsaugos ministrė įvardija ir trūkstamą sumą, kad mūsų divizija veiktų pilnu pajėgumu.
„Tai yra apie 15 milijardų eurų papildomų lėšų, kurių reikia, nuo greičio, avansinių mokėjimų priklausys ir galutinė suma, nes brangsta viskas staigiai – šimtais milijonų“, – teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Atskleidžia, ką pirks
Kariuomenės vadas atskleidžia dalį milžiniškų karinės technikos pirkimų.
„Didieji pirkimai numatyti, suderinti tiek „Nasams“ baterijos, „Himars“, tankų pasirašytas pirkimas, yra derybos dėl pėstininkų kovos mašinų, šalia yra ir kasdienis apginklavimas – smulkūs ginklai, inžinerinė įranga, dronai ir antidroninės sistemos“, – aiškina Lietuvos kariuomenės vadas.
Skelbiama, kad jau šią vasarą Lietuvos padangėse skraidys ir garsieji amerikiečių sraigtasparniai „Black Hawk“.
„Iki šios vasaros turim gauti pirmus „Black Hawk“, kurie sustiprina mūsų oro pajėgas ir stiprina gebėjimą remti sausumos pajėgas“, – sako R. Vaikšnoras.
O kol į mūsų šalį kaip atgrasymo priemonė rusijai „Black Hawkai“ dar neatskrido, vienas rusijos karo dainas internete klausyti mėgęs ir gegužės devintąją šventęs politikas – finansų viceministras Valentinas Gavrilovas – iš posto išskrido pats.
Neprireikė net Valstybės saugumo departamento patikros. Klausimas, ar nuo skandalo pavargo pats, ar paveikė aštrūs prezidento žodžiai.
„Jeigu yra dalykai, kurie nesuderinami su pareigūno statusu, sprendimai turėtų būti priimti nedelsiant. Man sunkai įsivaizduojama, kaip žmogus gali dalintis tokio pobūdžio informacija ir dar rusiškame tinkle. Tiesiog, nėra apie ką kalbėti“, – kalba G. Nausėda.
Gavrilovas kritikos sulaukė paaiškėjus, kad jis turėjo paskyrą rusiškame socialiniame tinkle „VKontakte“, kur dalijosi Sovietų Sąjungą ir jos kariuomenę šlovinančiomis melodijomis.
