Seimui ketvirtadienį paskutinio balsavimo metu pakako balsų palaiminti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamus didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Nepaisant to, medikų bendruomenėje dėl ministerijos siūlymų kilęs nemažas sujudimas, tad jie sako dabar besitikintys nebent prezidento veto.
72 parlamentarams balsavus „už“ , vienam buvus prieš ir šešiems susilaikius Seimas pritarė įstatymo pataisų paketui, kuriuo klojami pagrindai tiek daug diskusijų per pastaruosius metus pagimdžiusiai gydymo įstaigų pertvarkai. Pataisos turėtų įsigalioti nuo kitų metų rugpjūčio.
Reformos sumanytojai tvirtina, kad pagrindinis reformos tikslas – pakeisti žmonių elgesį ir sveikatos kultūrą, kad jie kuo ilgiau gyventų sveikai ir jiems kuo mažiau reikėtų sveikatos priežiūros paslaugų.
„Mūsų tikslas – geresnė gyventojų sveikata, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, paprastai kalbant – nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne šiaip apskritai gyventi, bet gyventi sveikai“, – ne kartą kartojo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Daugiau dėmesio ambulatorinėms paslaugoms
SAM pažymi, kad pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis.
Siekiama sukurti naują ligoninių tinklą, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.
Įstatymu SAM būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.
Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui. Tačiau tokiu atveju, ministro, teigimu, tokiai įstaigai, pavyzdžiui, mažai rajono ligoninei taip būtų pasirašytas nuosprendis.
Atsiras sveikatos centrai
Taip pat savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.
Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
Sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju turėtų koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.
„Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Taip pat numatyta numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto. Nurodoma, kad pokyčiai turėtų būti pradėti ne anksčiau kaip nuo 2025 m.
Portalas tv3.lt primena, kad Seimas jau yra pritaręs įstatymo projektams, kuriais reformuojamas Greitosios medicinos pagalbos tinklas ir pacientų pavėžėjimo tvarka, kas yra sudedamoji reformos dalis.
Gydytojai piktinasi nesantys išgirsti
Vis dėlto ne visi sveikatos sistemos dalyviai pritaria tokiai reformai. Itin daug kritikos sulaukta iš šeimos gydytojus vienijančių asociacijų.
Gydytojai teigė, kad pertvarka turi daug trūkumų ir yra parengta neatsižvelgiant į jų argumentus, todėl ragino grąžinti įstatymų projektus tobulinimui bei pirmiausia gerai išanalizuoti pertvarkos poveikį sveikatos įstaigoms bei pacientams, o tik tuomet imtis naujų reformų.
Šeimos gydytojus vienijančių organizacijų atstovai neslepia nusivylimo dėl politikų neįsiklausymo į šeimos gydytojų argumentus, nors būtent jie yra arčiausiai pacientų ir ypač gerai žino, kaip veikia visa šeimos medicinos sistema.
„Mes, gydytojai, esame neatsiejama šeimos medicinos sistemos dalis ir matome ją iš labai arti, todėl gerai suprantame, kokį poveikį būsima pertvarka turės ne tik šeimos gydytojų darbui, bet ir pacientams. Suprasdami, kad tai yra grįžimas į praeitį trisdešimčia metų atgal, prašėme pertvarkos iniciatorių neskubėti, sudaryti darbo grupę ir skirti laiko analizei, gerai viską pasverti ar bent sudėti saugiklius, kad šeimos medicinos įstaigos ir mūsų pacientai dėl šios reformos nukentėtų kuo mažiau.
Deja, mūsų įvardytos grėsmės sistemai bei pacientams, išsakyti esminiai argumentai buvo atmesti nesulaukę palaikymo – akivaizdu, kad tikras dialogas dėl pertvarkos, kurio siekėme, taip ir neprasidėjo“, – kalbėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
A. Dulkys gi ramino, jog pacientas „turėjo ir turės teisę“ rinktis gydymo įstaigą, o reforma nėra kuriami „prievartos mechanizmai“. „Tai eiles ir dabar turim, o ką darom?“ – retoriškai klausė ministras.
„Esmė – duoti galimybę mažoms savivaldybėms turėti sveikatos centrus, kurie nebūtinai gali būti juridiniai asmenys, tai gali būti bendradarbiavimo sutartimis sutartas kolegiškas, vadybinis bendravimas ir žiūrėjimas, ko vietos gyventojams reikėtų“, – pridūrė jis.
Savo nuogąstavimus dėl reformos išsakė ir reabilitacijos įstaigų atstovai. Anot jų, po reformos sanatorinis gydymas daliai pacientų gali tapti nebeprieinamas. SAM gi pabrėžia, kad viskas kaip tik nukreipta į tai, kad kuo daugiau pacientų pagalbą gautų arčiau namų, o sunkūs pacientai reabilitacijos išvyktų „žaliais koridoriais“.
