23-ejų Adomo Vyšniausko vardas šiandien skamba itin garsiai, o populiarumą atnešęs kūrinys „Jeigu žinai ko turi nori“ – dabar neabejotinai klausomiausia daina Lietuvoje. Jaunojo muzikanto talentu ir sėkme džiaugiasi ir artimieji. Adomo tėvas, legendinis dainininkas Ovidijus Vyšniauskas (67 m.), su pasididžiavimu kalba apie sūnų ir atvirauja, kad giliai širdyje visada tikėjo, jog pripažinimas jį aplankys dar jauname amžiuje. „Jis – tikrai geras bičas“, – su šypsena sakė O. Vyšniauskas.
Su naujienų portalu tv3.lt kabėjęs Ovidijus pasidalijo, kokias emocijas jam, kaip tėvui, atnešė vaiko sėkmė ir kokių patarimų vis pažerdavo sūnui. Kaip pasakojo O. Vyšniauskas, jis visada žinojo, kad Adomui anksčiau ar vėliau pasiseks.
„Pasąmonėje buvo kažkoks tikėjimas, kad jis net būdamas tokio jauno amžiaus gali sulaukti sėkmės. Man patinka jo muzika, jis pats ir žodžius rašo, ir aranžuoja, ir dainuoja. Sūnus gana greitai pykštelėjo, matyt, pataikė. Džiaugiuosi, kad jam sekasi“, – dalijosi O. Vyšniauskas.
Ovidijus Vyšniauskas sūnui davė vertingą patarimą
Pasiteiravus, kur galėjo slypėti Adomo sėkmės priežastis, Ovidijus išskyrė keletą sūnaus savybių ir pridūrė, kad patarimų jam pažerdavo ir pats. Akivaizdu, kad vienu iš jų 23-ejų talentas išties pasinaudojo.
„Jis – nuoširdus, dainuojantis ir kuriantis iš širdies. Sakiau Adomui, kad nekurtų stilių, kurie dabar neva madingi, o rašytų melodingas dainas, stengtųsi pasiekti žmonių širdį, jog jie džiaugtųsi ir verktų. Nes tai ir yra tikroji muzika, o pasinėrus į kitokią jūrą, gali būti sunku išlipti sveikam. Patariau jam būti kitokiu irkluotoju“, – pasakojo jis.
Pats Adomas, kurdamas muziką, taip pat yra linkęs pasiteirauti garsaus tėčio nuomonės. Kaip teigė Ovidijus, judviejų ryšys – tarsi gerų draugų.
„Šiuo metu mes kalbamės kiekvieną dieną, kartais ir po kelis kartus. Bendraujame absoliučiai apie viską – jis pasipasakoja ir kas automobiliui nutiko, kur važiavo, ką pamatė. Mes esame draugai.
Adomas pasiteirauja ir mano nuomonės vienu ar kitu klausimu, bet vis tiek daro, kaip jam atrodo geriau. Ir, manau, kad labai teisingai – jei darytų taip, kaip aš, nebebūtų savimi“, – įsitikinęs pašnekovas.
A. Vyšniausko dainai „Jeigu žinai ko tu nori“ išplitus internete, komentatoriai iškart atkreipė dėmesį, kad jauno vaikino balsas – itin panašus į jo legendinio tėčio. Tačiau pats Ovidijus sako, kad kartais žmonės dėl to šiek tiek perspaudžia.
„Aš esu profesionalas, o daugelis klausytojų – mėgėjai, tad galbūt jiems mūsų balsas atrodo panašus, bet iš tikrųjų skirtumas tikrai yra. Žinoma, panašumas jaučiasi, ypač kalbant apie balso tembrą. Bet kai žmonės sako, kad balsai panašūs it du vandens lašai, nusijuokiu ir atsakau – taip, vienas iš ežero, kitas – iš upės“, – pokštavo O. Vyšniauskas.
Į koncertus su tėčiu vyko nuo mažų dienų
Pasidomėjus, kokiomis emocijomis šiandien gyvena pats Adomas, tėtis užsiminė, kad sūnus sulaukė daugybės įvairių pasiūlymų, tačiau į viską stengiasi žiūrėti atsargiai.
„Jis kažkaip greitai viską „prarijo“ ir dabar yra ramus. Sulaukė daug kvietimų, užsakymų, pasiūlymų, daug žmonių ir iš vadybos nori dirbti su juo. Bet jis labai atsargiai į tai žiūri, paklausia ir mano nuomonės, visgi nemažai esu šio kelio praėjęs.
Bet Adomui viskas yra žymiai lengviau, nei kadaise buvo man. Jaunystėje man sakydavo užsiimti kuo nors rimtesniu, o ne visomis tomis dainelėmis. Bet aš visada juo tikėjau, mačiau potencialą, gabumus ir spartų progresą. Smagu, kad jam taip greitai pasisekė“, – pasakojo O. Vyšniauskas.
Keturias atžalas turintis Ovidijus atskleidė, kad dukros Vaiva ir Aušrinė – taip pat muzikalios, tačiau gyvenime pasukusios kitais keliais. Pasak O. Vyšniausko, anksčiau jis pats nebuvo linkęs pritarti, kad vaikai sektų jo pėdomis.
„Abi dukros baigė muzikos mokyklas, tačiau viena yra medikė, kita netrukus taps sociologijos mokslų daktare. Esu sakęs joms, kad nenorėčiau, jog taptų dainininkėmis ir šoktų į šią perpildytą jūrą. Man norėjosi, kad susikurtų gyvenime kažką stabilesnio.
Tačiau Adomas nuo pat vaikystės būdavo šalia manęs, važinėdavo į koncertus, sėdėdavo studijose. Dar būdamas mazgis klausydavosi dainų ir pagal jas linguodavo, tarsi nuo vaikystės buvo priaugęs prie muzikos. Ir, štai, turime rezultatą“, – pasidžiaugė pašnekovas.
Kaip Ovidijus auklėjo sūnų
Visgi Ovidijus pripažino, kad Adomas – ne tas vaikas, kuris niekada nekėlė tėvams problemų. Dainininkas užsiminė, kad paauglystėje tekdavo priminti sūnui, jog reikia lankyti pamokas.
„Kaip ir su daugeliu vaikų, ateina etapas, kai atsiranda chebrytė, jiems norisi viską išbandyti, visur pabūti, parūkyti. Vidurinę mokyklą pabaigiau už jį, mat jis nelabai turėjo laiko. Imdavau už sprando, veždavau į pamokas ir dar pažiūrėdavau, ar užlipo laiptais. – prisiminė O. Vyšniauskas. Buvo visko, bet kaip tėvas, stengiausi jo nepaleisti, prižiūrėti. O aš juk ir pats moksliukas nebuvau.“
O ar nebaisu Ovidijui, kad vos 23-ejų sūnus, sulaukęs tiek gerbėjų, muzikos profesionalų ir žiniasklaidos dėmesio, ims ir susirgs žvaigždžių liga?
„Na, šiek tiek pasirgti yra žmoniška. Juk vis tiek euforija jį aplankė, turbūt ir dabar prabudęs nelabai tiki, kad čia viskas taip susiklostė. Bet aš tikiu, kad viskas bus gerai, jis – tikrai geras bičas“, – sūnumi neabejojo tėtis.
Pokalbio pabaigoje pasidomėjus, ko norėtųsi palinkėti sūnui, O. Vyšniauskas akcentavo dainininkams svarbų dalyką: „Muzikanto gyvenimas yra slidus, reikia turėti stuburą. Jei jo nebus – tas vanduo ims ir nuneš. Linkiu jam sveikatos ir sėkmės.“
