Lietuvoje jau atsiranda verslų, užtrenkia duris turistams iš Rusijos. Štai Pakruojo dvaro šeimininkas sako jau išprašęs kelias rusų šeimas – sako jam jų kruvinų rublių ar eurų nereikia. Jis tikisi, kad taip privers bent dalį rusų susimąstyti dėl to, ką Putino režimas daro su Ukraina. Kol kas neaišku ar Europos sąjungos šalys sutars vieningai neįsileisti visų turistų iš Rusijos – politologai tuo labai abejoja. Ir nors toks eilinių rusų baudimas daugeliui neapykanta Rusijai degančių lietuvių atrodo kaip puiki idėja, politologai abejoja, ar be keršto malonumo tai atneštų kokią nors realią naudą. Sako, kad tai būtų tik simbolinis žingsnis iš kurio labiausiai išloštų tik pats Putino režimas.
Pakruojo dvaras. Vieta, kurios šeimininkas nelaukdamas nei Lietuvos, nei Europos sąjungos sprendimų, įvedė asmenines sankcijas rusų turistams – paskelbė, kad jie čia nepageidaujami.
„Faktiškai apsukta buvo gal trys šeimos. — Kaip jie reagavo? — Įdomiausia, kad patys pirmieji patys pasiklausė, ar tikrai jų mes neįleisime, jeigu jie yra iš Rusijos. Kada patys pasakė, tai buvo lengviausiai priimti mūsų darbuotojų sprendimai“, – kalba Pakruojo dvaro valdytojas Giedrius Klimkevičius.
Dvaro šeimininkas sako, kad rusų turistų daug būdavo iki pandemijos, dabar jų vienas kitas. Todėl spendimas jų neįleisti nuostolių neatneša.
„Pasakyt, kad mes ypatingą nuostolį apturėtume, negalime, bet mes kalbame apie vertybinę poziciją ir mūsų žodį rusams, kad jie čia nelaukiami, kol jie yra agresoriai. Ir kad nė vieno euro, ar jų rublio kruvino, mums nereikia“, – tikina G. Klimkevičius.
Latviai su lietuviais pritaria tokiam dvaro sprendimui. Ir sako rusų nelaukiantys:
„Nu ką žinau, labai gerai. Nereikia jų čia. — Pritariu.“
„Gerai. — Kodėl? — Jie turi suprasti, kad mes nenorime jų čia.“
„Puiku. — Kodėl? — Todėl, kad savo teritoriją turi iki Sibiro, tegul tenai lankosi.“
„Nėra blogai, kad jų neįleidžia, blogai yra tai, ką jie daro.“
„… Aš jų nemyliu, tų rusų. Nekenčiu aš jų.“
„Jeigu elgtis nemoka su pasaulio žmonėm, tai koks čia tikslas tokiems žmonėms bendrauti ir pramogas suteikti.“
„Aišku, ko jiems čia lankytis. — Nereikia? — Ne ne ne. Gražinut, ir tu pritark. — Nereikia, nereikia. Pritariam.“
„Ne faktas, kad palaiko Rusiją, žinau daug tokių, kurie prieš karą, didžioji dalis prieš.“
Vis tik panašu, kad Pakruojo dvaras pavyzdžiu kitų verslų neužkrėtė. Viešbučių ir restoranų asociacija šį klausimą svarstė, bet nusprendė neprisidėti.
„Jie kažkaip neturi tų rusų daug. Būna ypatingai pavieniai atvejai ir kad tokios problemos kaip ir nėra, nes realiai tai vizų neišduoda. Tai kažkaip mes asociacijos fone nelabai matome to poreikio didelio eskaluoti“, – kalba Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Be to, sako nebūtų lengva aiškintis, kur Rusijos piliečiai, o kur rusakalbiai. Kur rusų turistai, o kur prieglobstį gavę žmonės. Kas pritaria karui, o kas prieš Putiną. Vis tik politikos apžvalgininkai sako, kad vargu ar Europa susitars ir vieningai uždarys kelius visų rusų atostogoms.
„Jei, pavyzdžiui, Lietuvai yra svarbu parodyti, kaip kietai mes prieš Rusiją nusistatę, kaip mes šimtu procentų remiame Ukrainą, tai vis dėlto prancūzai ir vokiečiai supranta, kad ilgainiui reikės kažkokių derybų, reikės tarpininko, kad būtų galima tą karą užbaigti. Tikimybė, kad rusai laimėtų, arba ukrainiečiai laimėtų, yra arti nulio. Reikės kaip nors susitarti ir reikės, kad kas nors tarpininkautų“, – teigia politologas Kęstutis Girnius.
Bet net jeigu Europos sąjunga susitartų ir sprendimą priimtų, naudos, anot politikos ekspertų, būtų nedaug.
„Ar toks poveikis potencialiai turėtų galimybę sukelti režimo griūtį, ko gero, mes apie tai nelabai kalbame, nes tikimybė yra labai maža, yra ne tiek daug Rusijos žmonių, kurie apskritai keliauja, kurie labiau išsilavinę, turtingesni žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, Maskvoje, Sankt Peterburge“, – teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.
„Politika dažnai remiasi simboliais. Ir simboliai dažnai būna labai paveikūs. Tai aš manyčiau, kad tie 10 procentų, o maždaug tiek prakutusių rusų vyksta nuolat į Europą, aš manau, kad jie pakankamai nusimintų ir tai pakankamai nuskambėtų ir tai būtų vienas iš auklėjimo momentų“, – sako buvęs Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Estija jau rytoj uždarys savo sieną turistams iš Rusijos. Nors kai kurie rusai galės atvykti dėl humanitarinių išimčių, bet norintys paturistauti bus nelaukiami. Estai naikina net ir išduotas, bei galiojančias vizas. Atvykstantys rusai skundžiasi, kad taip Estija pažeidžia jų teises:
„Mes turėjome viską, buvome drauge, o dabar staiga štai taip. Nežinau, taip negalima, reikia draugauti.“
„Aš manau negalima pažeisti žmogaus teisių, nepaisant visų dalykų, kurie vyksta. Žmonės turi judėti laisvai.“
„Tai labai blogai, mes labai nuliūdome, kai perskaitėme šią naujieną. Europa yra civilizuota, mes taip pat save laikome civilizuotais žmonėmis, mes norime judėti laisvai.“
O tokie draudimai eiliniams Rusams kaip vanduo ant girnų Kremliaus propagandistams, kaltinantiems Europą rusų persekiojimu dėl tautybės. Štai Putino pakalikas Solovjovas dar prikūrė pasakų, kad Baltijos šalyse bus draudžiama kalbėti rusiškai ir spjaudosi grasinimais karu:
„Tuoj imsim ir įvesim kariuomenę apsaugoti rusakalbius. Jų yra 40 proc. Latvijoje. Ar sureaguos NATO šalys? Berlynas, Paryžius, Londonas, Briuselis pasirengę degti nuo mūsų raketų ugnies?“
Kad iš turistų neįleidimo daugiausia išloštų pats Kremlius, sako ir politologai. Uždaręs Rusijoje savo piliečius Kremliaus režimas toliau juos sėkmingai zombins melaginga propaganda, o sužinoti tikros informacijos jie Europoje jie jau nebegalės. Masinis draudimai nubaustų ir visus tuos kurie gyvena Rusijoje ir nepalaiko režimo.
„Žmonės neišeis į gatves, jie labiau galvos, kodėl mes esame skriaudžiami, diskriminuojami ir tai Ukrainai neturės kokios nors ypatingos naudos. Būtų gerokai protingesnis būdas, kad išdavinėtum tas vizas, bet kaip kai kurie yra pasiūlę, kad mokėtų 100 dolerių ir tuos pinigus skirti Ukrainai, tai būtų daug naudingiau“, – tikina politologas K. Girnius.
„Po karo, iš karto, tas įvaizdis buvo susvyravęs, nes Rusija užpuolė, ar vertėjo, bet tai, ką režimas nuolat darė, nuolat rodė informaciją, kad vakarai reaguoja, padeda Ukrainai, jie visi prieš mus, šiandien turime tokią situaciją, kad realiai remiančių rusų procentas išaugo, o ne sumažėjo, nuo karo pradžios“, – sako M. Šešelgytė.
Ekspertai pastebi, kad lietuviai linkę skubėti įspirti Rusijai į užpakalį, ir dažnai net negalvoja, kokia ir kam nauda iš to bus.
„Suteikia tokį įvaizdį, kad mes veikiame įvykius. Kitaip sakant, parodome savo išskirtinumą, atseit kitos šalys nėra tokios drąsios, jos nėra tokios doros, jos yra linkusios į visokius kompromisus, o mes lietuviai matome, kas yra tiesa, ko moralė reikalauja ir mes tai vykdome besąlygiškai. Ir tai yra saviapgaulė“, – teigia K. Girnius.
„Yra toks net entuziazmas didelis, visomis priemonėmis padėti Ukrainai, kas yra labai sveikintina, bet toks emocinis užtaisas, kada mes nesvarstome ar tai padės daugiau, ar pakenks, ar kaina, kaštai ir tai, ką mes iš to gausime yra adekvatu, kokios tai yra rizikos ir panašiai. Tai čia racionalumo kartais visuomenei reikėtų daugiau“, – kalba M. Šešelgytė.
Bet konservatorius Ažubalis sako, kad Lietuva gali pademonstruoti dar daugiau lyderystės ir neįleisti rusų, kurie Šengeno vizas gaus iš kitų šalių.
„Lietuvos pasienietis turi teisę paklausti, kodėl jūs čia važiuojate, juk jūs gavote Italijos vizą, Italijos konsulate, arba ambasadoje, ir jeigu pasirodys atsakymas neįtikinamas, neįleisti. Nes pati viza dar nėra garantas, kad tave įleis“, – kalba A. Ažubalis.
Dėl rusų turistų galimo neįleidimo į Europos Sąjungą, bendrijos šalys dar tarsis ministrų lygiu.
