Praėjusią naktį, uždarius eismą Krymo tiltu nakčiai, pusiasalį paliko okupacinio režimo vadovybė – „premjeras“ Sergejus Aksionovas ir „parlamento pirmininkas“ Vladimiras Konstantinovas su savo šeimomis, skelbiama Ukrainos žiniasklaidoje.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
22:04 | Žiniasklaida: naktį Krymą paliko okupacinės valdžios vadovybė
„24 kanal“ duomenimis, kol kas Ukrainos žvalgyba, kurios šaltinis ir pranešė šią informaciją, nežino, kur yra patys rusų politikai, tačiau tikina, kad jų šeimų nariai ir net meilužės išvyko į Rostovą. Skelbiama, kad tariamai po skambučio „iš Maskvos“ ir pranešimo, kad „yra grėsmė gyvybėms“, buvo priimtas sprendimas evakuotis iš okupuoto Krymo.
Pastarosiomis savaitėmis Kryme aktyviai veikia Ukrainos diversijų būriai, surengę kelis išpuolius prieš Rusijos karines bazes.
Ukrainos žiniasklaida taip pat skelbia, kad „Krymo premjero“ pavaldiniai visą naktį naikino galinčius ukrainiečiams būti įdomius dokumentus.
Išvakarėse buvo skelbiama, kad Rusijos pajėgos tariamai uždarė nakčiai judėjimą tiltų į Krymą, dėl Ukrainos puolimo grėsmės. Būtent tuo metu, Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, pusiasalį ir paliko okupacinės valdžios atstovai.
Anksčiau Ukrainos žvalgyba savo ataskaitoje paskelbė, kad Rusijos kariuomenė nuo rugpjūčio 11-osios iš Krymo pusiasalio perdislokavo kelias dešimtis lėktuvų ir sraigtasparnių. Baiminantis naujų Ukrainos išpuolių prieš karines bazes buvo nuspręsta dalį perkelti į Krymo gilumą, o dalį – į žemyninę Rusijos dalį.
21:02 | Estijos pavyzdys žada didelius nemalonumus rusams
Estija nuo rugpjūčio 18-osios oficialiai nutraukia turistinių Šengeno zonos vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Uždaryta siena bus ir tiems, kuriems estai jau išdavė vizas anksčiau. Maža to, Estija žada jau kitą savaitę pristatyti planą, pagal kurį rusams bus draudžiama atvykti į šalies teritoriją, net jeigu Šengeno viza bus išduota trečiojoje ES valstybėje.
BBC skelbiama, kad šiuo metu turinčių Estijos išduotą vizą, kuri leistų keliauti po ES šalis, turi apie 50 tūkst. rusų.
Šalies užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tvirtina, kad šalis taip pat nutrauks dokumentų išdavimą rusams ir studijų, darbo ar verslo reikalais. Išimtis bus daroma tik tiems Rusijos studentams, kurie per artimiausius metus baigs studijas Estijos universitetuose.
Estijos valdžios atstovų teigimu, daugelis tokių studentų atvirai pasisakė už Ukrainą, todėl grįžti į tėvynę jiems gali būti nesaugu.
„Šiuo metu Estijoje yra kuriamas sprendimas, kuris padėtų uždrausti atvykimą į Estiją ir su vizomis, kurios yra išduotos trečiosiose Europos Sąjungos šalyse. URM ir VRM jau kitą savaitę pateiks savo pasiūlymus šiuo klausimu, kaip galima uždaryti Estijos sieną ir tiems Rusijos piliečiams, kurie turi išduotą Šengeno vizą, išduotą ne Estijoje“, – ERR cituojamas U. Reinsalu.
U. Reinsalu teigimu, toks sprendimas neprieštarauja Europos Sąjungos įstatymams. Jis pateikė pandemijos pavyzdį, kuomet šalys uždarė savo vidines sienas net ir kitų ES ar Šengeno zonos valstybių piliečiams.
„Ta masė Rusijos piliečių, 850 tūkst. žmonių, išvykusi į Europos Sąjungą iki pirmosios rugpjūčio savaitės, deja, tik auga, todėl mes turime būti pasirengę žengti žingsnius, kad palaikytume Ukrainos pergalę“, – paaiškino jis.
19:44 | Ukraina: rusai skubiai perdislokuoja savo lėktuvus Kryme
„Po pastarųjų įvykių Kryme rašistai skubiai perkelia savo lėktuvus ir sraigtasparnius į pusiasalio gilumą bei į Rusijos Federacijos aerodromus“, – teigiama pranešime.
Rusijos pajėgos skubiai atitraukia savo kariuomenės oro pajėgas iš netoli fronto esančių aerodromų po rugpjūtį pusiasalyje įvykusios sprogimų serijos. Jų metu buvo sunaikinta karinė technika kariniame aerodrome „Saki“ ir Hvardijske, bei karinė bazė su amunicijos sandėliu Džankojuje.
Ukrainiečių žvalgyba pažymi, kad nuo rugpjūčio 11 d. jau nustatyta ne mažiau nei 24 lėktuvų ir 14 sraigtasparnių perkėlimo atvejų.
19:14 | Paviešintos Didžiosios Britanijos ir Rusijos gynybos ministrų susitikimo detalės
Likus vos kelioms savaitėms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą, Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace’as atvyko derybų su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Šoigu. Atviro pokalbio metu rusų ministras melavo, kad Rusija „nesiruošia nieko pulti“.
Anksčiau neviešintą informaciją publikavo „The Washington Post“. Straipsnyje pasakojama, kad B. Wallace’as savo vizito metu norėjo dar kartą išsiaiškinti, ar yra vietos deryboms dėl V. Putino reikalavimų stabdyti NATO plėtrą ir mažinti aljanso veiklą Rytų Europoje. Teigia, kad S. Šoigu nerodė jokio susidomėjimo galimomis derybomis.
Tuomet britų politikas perspėjo S. Šoigu, kad Rusija susidurs su milžinišku pasipriešinimu, jeigu nuspręs įsiveržti į Ukrainą. Tvirtinama, kad S. Šoigu į tai atsakė, kad „Rusija ir Ukraina – viena šalis“, o ir jo paties motina – ukrainietė. Tuo pačiu jis patikino, kad Rusija „nesiruošia pradėti karo“.
Atsakydamas į B. Wallace’o perspėjimus dėl gresiančių sankcijų ir kokią jos gali padaryti žalą Rusijai, S. Šoigu pareiškė, kad „rusai gali kentėti tiek, kiek niekas kitas“ ir pridūrė, kad jie nebegali pakęsti „Ukrainos pasirinktos Vakarų trajektorijos“.
„Jis pažiūrėjo man į akis ir pasakė: „Mes nesirengiame veržtis į Ukrainą“, – „The Washington Post“ cituojamas B. Wallace’as. Tai, anot straipsnį parengusių žurnalistų, tik parodo, kokie melagiai yra Rusijos valdžioje.
18:25 | NATO: reikia skubiai leisti TATENA patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė.
Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.
„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Pasak J. Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“
Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.
Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.
Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.
Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano ir JT vadovo Antonio Guterreso susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.
Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.
Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.
18:07 | Ukrainos prezidento patarėjas: Krymo tiltas „turi būti sunaikintas“
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.
2018 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.
„Šis tiltas yra neteisėtas objektas“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Todėl jis turi būti sunaikintas. Nesvarbu, kaip – savanoriškai ar ne“, – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad tiltas per Kerčės sąsiaurį gali tapti Ukrainos pajėgų kariniu taikiniu.
Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.
Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.
Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.
Po vėlai antradienį nugriaudėjusių sprogimų šaudmenų sandėlyje netoli Džankojaus kaimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad iš aneksuoto pusiasalio pradėjo plūsti rusų turistai, supratę, kad „Krymas jiems ne vieta“.
17:14 | Smolenske pradėta „bandomoji mobilizacija“: rusai privalės atvykti „pasitikslinti duomenų“
Vakarinio Rusijos regiono Smolensko srities administracija ir karinė vadovybė rugpjūčio 17-ąją vykdo „planinę piliečių, esančių rezerve, kontrolinį informavimą“.
Anot vietos žiniasklaidos, regione ruošiamasi įteikti kvietimus atvykti visiems vyrams iki 60 metų, esantiems karinės įskaitos sąrašuose. Tie, kurie gaus pranešimus, turės atvykti į savo teritorinį skyrių, pagal nurodytą datą. Tvirtinama, kad tokiu būdu siekiama sutikrinti turimus duomenis ir nustatyti, kaip efektyviai dirba atitinkamos institucijos.
Anksčiau analogiškos „treniruotės“ buvo skelbiamos ir Baltarusijos regionuose.
16:40 | Ukraina skelbia sunaikinusi rusų karinę bazę Nova Kachovkoje
Vaizdo įrašuose matyti rusų kariai, manoma, kad tai jų pačių vaizdo įrašas, kuris vėliau buvo nutekintas. „Štai kas liko iš mūsų chatos, o ten, tolumoje, viskas kas liko iš ryšininkų“, – paaiškino balsas už kadro.
„Remiantis pirmine informacija, tai vaizdinis patvirtinimas dėl „rūkymo tam neskirtoje vietoje“, kuri yra Nova Kachovkoje“, – rašoma Ukrainos kariuomenės „Facebook“ paskyroje.
Nėra tiksliai aišku, kada ši rusų karinė bazė buvo sunaikinta. Vaizdo įrašo autorius – rusų karys – „pasidžiaugė“, kad laiku buvo patekęs į ligoninę. Anot jo įrašo socialiniuose tinkluose, žuvo mažiausiai 12 rusų, dar 10 buvo sužeista.
16:02 | Siūlymas iš Rusijos: priversti suomių turistus pasirašinėti „sankcijų pasmerkimo“ dokumentą
Vienas Rusijos parlamentaras pristatė idėją pasienyje iš suomių „benzino turistų“ reikalauti „spec. operacijos“ palaikymo dokumento.
Rusijos deputatas Maksimas Ivanovas leidiniui „Podjom“ pareiškė, kad prašys degalinių savininkų „parodyti gerą valią ir pilietinę poziciją“ įpareigojant suomius pasirašyti popierių su išdėstytu Rusijos „karinės operacijos“ palaikymu bei sankcijų prieš Rusiją pasmerkimu.
„Savaime suprantama, kad tai nėra teisinga, tačiau mes turime pateikti veidrodinį atsaką. Ar mes turime atsukti kitą skruostą ar dar ką nors atsukti? Jeigu iš mūsų tautiečių yra tyčiojamasi užsienyje, mums reikia taip pat kažkokių adekvačių priemonių“, – cituojamas jis.
Pasak politiko, ši idėja gimė „liaudyje“, Vyborgo gyventojams. Atsakydami į suomių, kurie atsisako aptarnauti rusų piliečius parduotuvėse, viename ir Vyborgo prekybos centrų taip pat atsisakė aptarnauti suomius, dėl ko kilo triukšmas.
Anksčiau Suomijos valdžia uždraudė degalų įsivežimą iš Rusijos kanistruose, tačiau pilną baką užsipilti vis dar galima. Maža to, Suomija paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio 90 proc. sumažins rusams išduodamų vizų kiekį.
14:03 | „Sabotažo aktai“ okupuotame Kryme atskleidžia Rusijos laukiančius iššūkius kare Ukrainoje
Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.
Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.
Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.
Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.
