Lina Murauskė – išskirtinė konditerė, kuri savąją meilę desertams paveldėjo iš mamos ir nuolat tobulėja, ieškodama naujų skonių, formų ir technikų. Lina užaugo Šilutėje, kur baigė 10 klasių bei muzikos mokyklą. Muzika ir menai lydėjo ją nuo pat mažens, tačiau galiausiai šie pomėgiai įgavo kitą formą – desertų kūrimą.
„Mano gyvenimas visada buvo persmelktas menų. Šeima turėjo tam didelę įtaką – mama tapydavo nuostabius paveikslus, o laisvu laiku kepdavo saldėsius. Galbūt būtent iš jos paveldėjau meilę konditerijai“, – teigia Lina, prisimindama savo mamos kūrybinius polinkius.
Duoklė mamai
Nors po mokyklos Lina pasirinko muzikos pedagogikos studijas Stasio Šimkaus konservatorijoje ir Klaipėdos kolegijoje, jos gyvenimo kelias pasisuko kitur. Baigusi studijas, ji pradėjo dirbti samdomą darbą įmonėje, visiškai nesusijusioje su menais ar konditerija. Tačiau, nors kasdienis darbas buvo toli nuo desertų pasaulio, šis hobis greitai tapo svarbus jos gyvenime.
Pirmasis rimtesnis konditerinis iššūkis Linos gyvenime atsirado prieš devynerius metus, kai ji kepė tortą savo sūnaus krikštynoms.
„Tuomet supratau, kad konditerija gali būti ne tik hobis, bet ir didelė gyvenimo dalis“, – sako Lina.
Nuo to laiko ji pradėjo intensyviai gilintis į tortų gamybą, pati ieškodama informacijos internete ir mokydamasi iš kolegų. Linos konditerijos prekės ženklas „Vandutės Dukra – desertai“ – tai duoklė jos mamai, kurios atminimą ji nori pagerbti kiekvienu desertu.
„Mamos saldėsiai visada turėjo kažką ypatingo. Tai buvo jos laisvalaikio aistra, o dabar – ir mano pagrindinė kūrybos kryptis“, – teigia Lina.
Konditerija – mylimas hobis
Nors konditerija nėra pagrindinis jos darbas, ji deda širdį į kiekvieną desertą. „Man tai mylimas hobis ir papildomas darbas namuose. Nėra nieko geriau nei žinoti, kad gali padaryti žmones laimingus savo kūryba.“
Pagrindinis Linos produktas – tortai, tačiau jos asortimente galima rasti ir įvairiausių desertų, tokių kaip prancūziški putėsiniai tortai. Jų skonis, minimalizmas ir prabanga Liną užburia. Vis dėlto, klientai dažniausiai renkasi biskvitinius tortus. „Visada smagu dirbti pagal klientų pageidavimus, tačiau ir patys paprasti biskvitiniai tortai gali tapti meno kūriniais.“
Konditerė nuolat tobulėja – jau kurį laiką ji gilina savo žinias apie šokoladą. „Norint suprasti šokoladą, reikia įdėti daug laiko ir pastangų. Šokoladas turi savų paslapčių, kurias atskleisti nėra lengva“, – dalijasi Lina.
Vienas iš įsimintiniausių jos kūrinių buvo šokoladiniai saldainiai, kurie vienai klientei atrodė kaip eglutės žaisliukai iš spalvoto stiklo. „Pamenu, kaip malonu buvo ją nustebinti – tai ir yra visa šio darbo esmė.“
Prisitaiko prie ribotų resursų
Dirbdama namuose, Lina turi prisitaikyti prie ribotų resursų – pavyzdžiui, nors ji nuolat dirba su tortų užsakymais, šokolado gamybai trūksta tinkamos įrangos. Moteris norėtų daugiau laiko skirti šokoladui, bet jos virtuvė tam dar nėra pasiruošusi.
Nors konditerija reikalauja daug laiko, Lina visada ieško būdų, kaip sujungti savo meilę desertams su kasdieniu gyvenimu. Su vyru ir trimis vaikais gyvenanti Žiaukų kaime, esančiame netoli Klaipėdos, ji randa laiko savo pomėgiui ir dirba su užsakymais.
„Mano desertai dažniausiai užsakomi didžiosioms metų šventėms arba vasaros sezonui, kai visos šventės persikelia į gamtą. Tortų kainos svyruoja nuo 35 eurų iki triženklių sumų, priklausomai nuo kliento pageidavimų“, – atvirauja konditerė.
Vienas įsimintiniausių užsakymų Linos karjeroje buvo tortas su žmogaus akies piešiniu. Pasak Linos, buvo ir streso, ir jaudulio, kai ant balto glazūruoto putėsinio torto piešė moters akį iš nuotraukos. Tai buvo iššūkis, bet rezultatas tikrai vertas pastangų.
Darbo virtuvėje Lina neįsivaizduoja be įvairaus dydžio silikoninių mentelių, dubenėlių ir infraraudonųjų spindulių termometro, kurio pagalba matuojamos šokolado, glazūrų ir ganašų temperatūros. Nustebsite sužinoję, jog ji naudoja tik rankinį mikserį, nes jai patinka jausti plakimo procesą.
„Man patinka jausti masę, reguliuoti patį procesą, todėl pastatomo mikserio praktiškai nenaudojau“, – šypteli ji.
Lina turi ir linkėjimą sau bei kitiems – išmokti nebijoti: „Nereikia bijoti rizikuoti, suklysti ar išbandyti naujas idėjas. Jeigu nedrįsti pabandyti, visada savęs klausi – kodėl nepadariau, kodėl bijojau? Gyvenime svarbiausia – siekti savo svajonių.“