Pamatęs, ką nepilnamečiui sūnui pardavė parduotuvėje, vilnietis pakraupo: parodė visiems

Kas čia tokio?“ – pasakys kas antras, pamatęs nepilnamečio pirkinį. Bet neskubėkite daryti išvadų neperskaitę viso teksto.

Šio teksto, greičiausiai, ir nebūtų buvę, jei ne vieną vakarą kalbėdamas su sūnumi nebūčiau nugrimzdęs į prisiminimus, o iš ten nebūtų išniręs gimtadienis, kuriame aš, dar būdamas vaikas, gurkšnojau vaikišką limonadą, kurio butelis buvo panašus į šampano.

Prisiminiau ir tą faktą, kad 2019 metais LR Seimas priėmė įstatymą, kuris uždraudė prekiauti vaikišku šampanu.

Tada ir dabar esu tos pačios nuomonės, kad įstatymas – kvailas ir įtakos vaikų potraukiui alkoholiui neturi jokios. Tad grįžkime prie mano diskusijos su sūnumi.

Juokingiausia tai, kad ir mano nepilnametis sūnus pritarė, kad tas įstatymas – kvailas. Ir tam turėjo net svarių argumentų.

Tą vakarą jis pasakė: „Nesuprantu, koks tikslas uždrausti vaikišką šampaną ir tuo pat metu leisti vaikams pirkti bet kurį nealkoholinį gėrimą: ne tik šampaną, bet ir alų ar vyną.“

Tam, kad patikėti tuo, ką kalba sūnus, paprašiau jo sudalyvauti mažyčiame eksperimente – padaryti slaptą pirkimą.

Atliko tyrimą

Tad sūnui sutikus kitą dieną jau stovėjome vienoje maisto prekių parduotuvėje prie gausiai nealkoholiniais gėrimais nukrautų lentynų.

Nors eksperimento tikslas buvo nealkoholinis šampanas, bet tam, kad pirkinys būtų įspūdingesnis, į jį įtraukėme ir pora butelių nealkoholinio alaus.

Labai liūdna, bet niekam nepilnamečio pirkinys neužkliuvo. Ramiausiai nuskanavęs gėrimus savitarnos kasoje, o vėliau apmokėjęs sūnus patraukė net darbuotojų neužkalbintas.

Žinoma, kad parduotuvės darbuotojai nepažeidė jokio įstatymo taip pasielgdami.

Tad po tokio eksperimento man peršasi kelios mintys: pirma, kam buvo naudinga iš prekybos išimti vaikiškus limonadus imituojančius šampaną, nes per metus, pasak spaudos, jo būdavo parduodama iki 500 tūkst. vnt. ir antra, kur tie kovotojai su vaikų žalingais įpročiais, kurie ateityje gali suformuoti potraukį alkoholiui?

Nesinorėjo išlaidauti, bet manau ir dėžėmis nealkoholinius gėrimus pirkęs nepilnametis būtų likęs nepastebėtas…

Suprantu, kad nepilnametis nuo šių gėrimų neapsvaigs, bet ar vartojant tokius gėrimus jis to potraukio alkoholiui savyje nesuformuos greičiau nei metuose kartą per vaikų gimtadienį išgerdamas taurę vaikiško šampano?

Nealkoholinių gėrimų taros pakuotė beveik niekuo nesiskiria nuo alkoholio savyje turinčių gėrimų, išskyrus tai, kad ant butelio yra nurodomas nulinis alkoholio kiekis.

Moralas

Tad šio teksto moralas – nesvarbu, ką jūs padedate vaikui ant stalo jo gimtadienio dieną. Jokio skirtumo, ar tai bus vaikiškas šampanas, ar gira, o gal namie gamintas citrusinis limonadas.

Vaiko požiūris į alkoholį formuojasi visų pirma tėvų auklėjimu, švietimu mokslo įstaigoje.

Tad apsaugokite savo vaikus nuo leistinų pagundų, kurių pilnos parduotuvių lentynos, nes įstatymo draudžiančio vaikiško šampano iniciatorius A. Veryga matyt neapgalvojo to fakto, kad nealkoholiniai gėrimai tą vaikišką buteliuką pakeis ne ką prasčiau.

„Jeigu norėtume, kad mūsų vaikai nevartotų alkoholinių gėrimų, kad jiems nebūtų tam tikras elgesys suprogramuojamas nuo to amžiaus, kada jie savęs dar sąmoningai net ir neatsimena, manau yra logiška atsisakyti tokių prekių, juo labiau, kad tabako kontrolės srityje, tokie sprendimai galioja daugelį metų.

Ir kai kas turbūt dar prisimenate šokoladines cigaretes, cigaretes, kurios imituodavo kramtomąją gumą“, – 2019 m. teigė tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

P. S. Mano sūnus nerūko ir negeria alkoholio, nes pokalbiai apie alkoholio ir rūkymo žalą jo augančiam organizmui pas mus šeimoje dažni. Plius sportas, kuriame paliegęs ir prarūkytais plaučiais jis vargu ar pasiektų gerų rezultatų.

Teksto autorius: Riebus Katinas

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer