„Rail Balticos“ vėžė, kuri eis pro Panevėžį, sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą. Mat dėl europinės geležinkelio vėžės dalis žmonių neteks savo namų – pagal planą juos tiesiog teks nušluoti nuo žemės paviršiaus. Gyventojai stebisi, kodėl projekto rengėjai ir vykdytojai bruka brangiausiai kainuosiančią ir žmonių gyvenimus griausiančią alternatyvą.
Netoli Panevėžio, Bernatonių kaime įsikūrusioje sodų bendrijoje gyvenanti Irena patyrė šoką išvydusi „Rail Balticos“ vėžės planą. Moteris tik tuomet suprato, kad jų tris dešimtmečius puoselėjami namai bus tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus.
„Mes džiaugėmės, galvojome, va, ten už miško girdėsime kaip traukinys važiuoja ir staiga tas traukinys atvažiuoja į tavo kiemą“, – nuostabos neslėpė I. Černiauskienė.
Tai, kad teks išsikraustyti iš savo svajonių namų sužinojo ir kaimynystėje gyvenanti Egidija.
„Tiek darbo įdėta, tiek visko ir per vieną minutę ateina, pasako, kad dinkite. Niekas nesupras, kas to nepatyrė“, – žinia apie namų likimą Panevėžio rajono gyventoją sukrėtė iki ašarų.
„Rail Balticos“ vėžės pro Panevėžį plane yra trys alternatyvos.
Griauti gyventojų namus prireiktų, jei Susisiekimo ministerija nuspręstų pasirinkti vieną iš trijų rengėjų paruoštų – brangiausią – alternatyvą. Pagal ją, tarptautinė keleivių stotis būtų statoma Panevėžio miesto ribose, netoli aplinkkelio.
Anksčiau „Rail Balticos“ tarptautinę keleivių stotį planavo statyti maždaug 5 km toliau – Gustonyse.
„Kalbame apie tarptautinę stotį, ne apie regioninę, tai duos didžiulį postūmį vystymuisi. Antra vertus, aš tikrai nežinau pasaulyje tokios praktikos, kur tarptautinė stotis statoma kažkur už miesto“, – situaciją komentavo Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Projekto rengėjai ir vykdytojai gyventojus bando įtikinti, kodėl ši – brangiausia alternatyva – esą geriausia.
„[Tokia alternatyva] siūlo trumpiausius kelionės laikus visiems galimiems „Rail Baltica“ bei esamiems geležinkelio maršrutams. Iš šios stoties Panevėžio gyventojai ir miesto svečiai galės keliauti Klaipėdos, Kupiškio, Rokiškio, Daugpilio kryptimis“, – tikino projektų parengimo vadovas Mantas Kaušylas.
Tačiau ši alternatyva, skirtingai nuo kitų dviejų, paliečia gyventojų namus, kitą nekilnojamąjį turtą. Rengėjai skaičiuoja, kad nugriauti tektų maždaug 50 pastatų. Nesidžiaugia esą ir atsidursiantys europinės vėžės pašonėje.
„Vienas geležinkelis, antras geležinkelis, autostrada, nebėra kur žmogui kvėpuoti. Galbūt reikėjo tuos dalykus anksčiau padaryti“, – svarstė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
„O kur gyvensime, kur gyventi“, – klausė apylinkių gyventojai.
Projekto rengėjai ir vykdytojai gyventojus ramina. Esą žmonės nebus palikti likimo valiai, sulauks kompensacijų, kad galėtų kitoje vietoje įsigyti analogišką gyvenamąjį namą, sodą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Kiekvieną atvejį esą specialistai vertins individualiai.
„Seimas papildė turto vertinimo standartus ir numatė, kad gyvenamieji namai turi būti vertinami ir atkuriamosios vertės metodu, kiek kitoje vietoje kainuotų analogiško namo pastatymas“, – apie kompensacijas kalbėjo M. Kaušylas.
Tačiau po susitikimo su projekto rengėjais grįžę gyventojai nusileisti nežada. Sako – dėl savo namų kovos iki galo.
„Vienu žodžiu su grabu išveš ir viskas. Tik tiek galiu aš pasakyti“, – ryžto neslėpė Panevėžio rajono gyventojas Petras.
Projekto rengėjų skaičiavimu – siūlomos kaip esą racionaliausios alternatyvos įgyvendinimas kainuos apie pusę milijardo eurų. Kitos dvi – kiek daugiau nei po 80 mln. eurų.
Tarptautinė geležinkelio linija visose Baltijos valstybėse turėtų būti pradėta eksplotuoti 2030 m.
