Jau įprasta, kad internetu ar programėle pinigai pervedami ne tik už komunalines paslaugas, bendrus pietus, vakarėlį ar tiesiog prireikus jų artimiesiems ir draugams. Kartais centas pervedamas ir, pvz., norint perduoti žinutę žmogui, kuris užblokavo socialiniuose tinkluose.
Daugeliu atvejų mokėjimo paskirtyje gyventojai nesusimąstę įrašo „skola“, „dovana“, „ačiū“ ar kokį nors linksmesnį palinkėjimą.
Vis dėlto kartais svetimiems žmonėms visiškai nesuprantamas, bet, regis, nekaltas įrašas mokėjimo paskirtyje gali sukelti ir papildomų rūpesčių. Tokiais mokėjimais gali susidomėti bankai, per kuriuos keliauja pinigai, ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Ačiū“ ir „už audringą naktį“
Duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ produkto vadovas Gaudenis Milvydas pastebėjo, kad bankinių išrašų analizavimas vis plačiau naudojamas finansinių įstaigų veikloje. Jis esą jau tampa ir vienu iš svarbių klientų rizikos vertinimo elementų.
Tad, pasak pašnekovo, darant pinigų pavedimą verta pagalvoti, kaip tai gali atsiliepti galimybėms naudotis kreditavimo ar lizingo paslaugomis ateityje.
„Pavyzdžiui, jeigu jūs nuolat rašote pavedime „skola“, gali būti, kad ateityje jūsų finansų įstaigai gali kilti klausimų, ar jūs tikrai esate visiems skolingas, o norimos paslaugos sąlygos gali būti prastesnės nei įprastai.
Taip pat verta pagalvoti, kai pavedime rašote „bomba“, „bin laden“ ar „už audringą naktį“. Ar tikrai norėtumėte, kad bankas svarstydamas jūsų prašymą lizinguoti automobilį, klaustų jūsų apie šiuos pavedimus?“ – komentavo G. Milvydas.
Be to, pasak jo, netiksli mokėjimo paskirtis ne tik apsunkina darbą finansų įstaigos specialistams, sukuria kliūčių automatizuoti paskolų išdavimą, bet ir bankams, vykdantiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
„Todėl su tam tikrai raktažodžiais jūsų mokėjimas gali būti apdorojamas ilgiau arba visai sustabdytas ilgesniam laikui, kol bus atliekamas tyrimas“, – įspėjo produkto vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu populiariausias mokėjimo pavedimo pavadinimas tarp privačių asmenų yra „skola“.
„Tikėtina, kad asmenys nėra skolingi ir negauna skolų apmokėjimo, tačiau šis pavedimas yra populiarus tarp įvairių smulkių prekiautojų, kurie tikisi, kad VMI nesusidomės tokiu apmokėjimu ir jo kilmės neanalizuos. Dėl tokios pat priežasties taip pat labai populiarus yra ir pavadinimas „papildymas“ arba „papildimas“ su gramatine klaida“, – vardijo G. Milvydas.
Anot jo, kitas įdomus pavedimo pavadinimas – tiesiog taškas. Taip gyventojai užpildo privalomą laukelį prie pavedimo paskirties. Dar tarp populiaresnių yra „dovana“, „sau“, „A“, „??“, „maistas“ ar „paskolai“.
„Taip pat esame pastebėję, kad susirašinėjimų paskirties laukelyje yra rašomos įvairios žinutės „Seniai nesimatėm, einam susitikti“ ir pan. O kartais finansų įstaigų klientai banko pavedimus naudoja ir asmeniniam susirašinėjimui, pvz., pervestas 1 ct su paskirtimi „Kodėl užblokavai mane feisbuke ir nekeli ragelio?“ – pastebėjo pašnekovas.
Jis patarė pervedant pinigus geriau nejuokauti:
„Rašant buitinius dalykus darant banko pavedimą būtina prisiminti, kad pavedimo paskirties laukelis yra vienas iš sudėtinių dalių vertinant ir žmogaus finansus, ir jūsų, kaip kliento patikimumą, tad norėdami išvengti nepatogumų, sustabdytų mokėjimų ar nemalonių klausimų pildant paskolos prašymą, rekomenduotume paskyroje pateikti teisingą ir būtiną informaciją.“
Mokėjimai – ne vieta juokauti
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė priminė, kad bankai nuolat vykdo operacijų stebėseną. Tai juos įpareigoja atlikti pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktai, ES įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kiti teisės aktai.
„Todėl mokėjimo paskirtyje įrašius žodžius, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla, kad ir juokais, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų, mokėjimo operacijos gali būti stabdomos.
Taip pat gali būti prašoma pateikti papildomą informaciją, pagrindžiančią, kad mokėjimo operacija gali būti įvykdyta“, – aiškino komunikacijos vadovė.
Ji tikino, kad informacija apie klientą ir jo sąskaitos operacijas sudaro banko paslaptį, kuri yra saugoma įstatymų.
„Todėl atvejai, kuriais bankai teikia klientų duomenis valstybės institucijoms, yra griežtai reglamentuoti. Valstybės institucijos gali paprašyti banko pateikti tiriamo subjekto duomenis vykdydamos tyrimus, tam turint teisinį pagrindą“, – komentavo A. Veberaitė.
Į klausimą, ką gyventojams pataria nurodyti mokėjimų paskirtyje, kad nekiltų keblumų dėl pinigų pervedimų, ji atsakė taip:
„Lėšų pavedimas yra oficialus dokumentas. Todėl patartume mokėjimo paskirtį nurodyti tiksliai ir aiškiai – lygiai taip pat, kaip pildant bet kurią kitą oficialią užklausą, paraišką ar dokumentą. Tai ne vieta juokauti ar siųsti asmenines žinutes.“
Kada VMI kreipiasi į bankus
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė atkreipė dėmesį, kad inspekcija nerenka informacijos apie gyventojų bankinius pavedimus, jų paskirtis ir neturi jokios prieigos prie banko sąskaitų prisijungimų ar jų išklotinių.
Taigi pavedimo paskirtyje nurodytos informacijos VMI esą taip pat nemato.
„Tačiau, atliekant bankinį pavedimą, svarbu nurodyti teisingus duomenis, todėl rekomenduojama pavedimo paskirtyje nurodyti tikrąją pinigų paskirtį“, – patarė R. Virvilienė.
Anot jos, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai privalo informuoti VMI tik apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, o nuo 2016 m. pateikti bendrą metinį gyventojo sąskaitų likučio dydį, jei viename banke jis yra 5 tūkst. eurų ir daugiau.
Taip pat nuo 2017 m. – bendrą metinės apyvartos dydį arba visų toje pačioje įstaigoje asmens turimų sąskaitų įplaukų sumą, jei ji viršija 15 tūkst. eurų.
„Tokie duomenys teikiami ir naudojami tuo pačiu principu, kaip ir kiti trečiųjų šaltinių duomenys, pvz. apie pensijų fondo ir gyvybės draudimo įmokas, parduotas akcijas, antstolių ir notarų teikiami duomenys ir kt., siekiant palyginti juos su pateiktais deklaracijose ir nustatyti, ar teisingai deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, ar teisėti turto įsigijimo šaltiniai“, – paaiškino VMI atstovė.
Vis dėlto ji pripažino, kad vertinant mokesčių mokėtojo riziką VMI pasitelkia turimus įvairių šaltinių duomenis: pačio gyventojo pajamų ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimo, registrų duomenis, trečiųjų asmenų pateiktą informaciją bei informaciją viešoje erdvėje (pvz. vieši klientų atsiliepimai, paslaugų skelbimai ir pan.). Gaunami iš bankų duomenys keliauja automatiškai į VMI duomenų bazes ir yra papildomas kriterijus atrenkant pačius rizikingiausius mokesčių mokėtojus tolimesniems kontrolės veiksmams.
„Verta pažymėti, jog siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas, todėl prieš imantis veiksmų VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, gyventojas skatinamas savarankiškai deklaruoti ir sumokėti mokesčius“, – komentavo R. Virvilienė.
Anot jos, kai VMI jau atlieka kontrolės veiksmus ir yra pagrįstų įtarimų, kad asmuo gali turėti nedeklaruotų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, mokesčių administratorius gali kreiptis į finansų įstaigas dėl reikiamos informacijos.
