Iki 40 metrų po Baltijos jūra nusileidęs ilgiausias pasaulyje panardintas povandeninis kelių ir geležinkelių tunelis 2029 m. sujungs Daniją ir Vokietiją. Tunelis sutrumpins ne tik kelionių laiką tarp šių valstybių, bet ir suteiks naudos klimatui, sukurs naujų darbo vietų, rašoma CNN.
Birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X atidarė pirmąją tunelio, tiesiamo po Baltijos jūra, atkarpą. Tai buvo svarbus momentas praėjus ketveriems metams po to, kai 2020 m. buvo pradėtos statybos.
Tunelis, kurio ilgis sieks 18 kilometrų, yra vienas didžiausių Europos infrastruktūros projektų, kurio statybos biudžetas viršija 7 mlrd. eurų.
Jis bus statomas per sąsiaurį tarp Vokietijos Fehmarno salos ir Danijos Lollando salos. Tunelis yra suprojektuotas kaip alternatyva dabartinei keltų linijai iš Redbio ir Puttgardeno, kuria kasmet plukdomi milijonai keleivių.
Jei dabar keltu persikeliama per 45 minutes, tai traukiniu nuvykti užtruktų vos 7 minutes, o automobiliu – 10 minučių.
Greitesnė kelionė
Tunelis, kurio oficialus pavadinimas yra „Fehmarnbelt Fixed Link“, bus ilgiausias pasaulyje sujungtas kelių ir geležinkelių tunelis.
Jį sudarys du dviejų eismo juostų greitkeliai, kuriuos skirs aptarnavimo koridorius, ir du elektrifikuoti geležinkelio bėgiai.
„Jei važiuotumėte traukiniu iš Kopenhagos į Hamburgą, užtruktumėte apie keturias su puse valandos, tačiau kai tunelis bus baigtas, ta pati kelionė truks dvi su puse valandos“, – sakė „Fermern A/S“, valstybinės Danijos įmonės, atsakingos už tunelio projektą, technikos direktorius Jensas Ole Kaslundas.
„Šiandien daug žmonių tarp šių dviejų miestų skrenda lėktuvais, tačiau ateityje bus daug patogiau važiuoti traukiniu“, – pridūrė jis.
Pasak J. Kaslundo, be naudos keleiviniams traukiniams ir lengviesiems automobiliams, tunelis turės teigiamos įtakos krovininiams sunkvežimiams ir traukiniams, nes bus nutiestas 160 km trumpesnis sausumos kelias tarp Švedijos ir Vidurio Europos.
Vykdomi darbai
Projektas pradėtas įgyvendinti 2008 m., kai Vokietija ir Danija pasirašė sutartį dėl tunelio statybos.
Vėliau prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol abi šalys priėmė reikiamus teisės aktus ir atliko geotechninius ir aplinkosaugos tyrimus.
Šiuo metu vykdomi keli kiti projekto etapai, įskaitant faktinio griovio, kuriame bus įrengtas tunelis, kasimą.
Kiekviena atkarpa bus 217 metrų ilgio, 42 metrų pločio ir 9 metrų aukščio.
Poveikis aplinkai
Statybos projekte tiesiogiai dirbs iki 2,5 tūkst. žmonių. Danijos pramonės konfederacijos, vienos didžiausių Danijos verslo organizacijų, atstovas Michaelis Svane 2022 m. sakė, kad tunelis bus naudingas ne tik Danijos verslui.
„Fehmarnbelto tunelis sukurs strateginį koridorių tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos. Atnaujintas geležinkelio perkėlimas reiškia, kad daugiau krovinių iš kelių persikels į geležinkelį. Tokiu būdu remiama klimatui nekenksminga transporto rūšis“, – kalbėjo jis.
M. Svane pridūrė, kad tunelio statyba „sukurs naujų darbo vietų ne tik vietiniams, bet plėsis ir nacionaliniu mastu“.
Nors kai kurios aplinkosaugos grupės išreiškė susirūpinimą dėl tunelio poveikio kai kuriems jūros gyvūnams, Danijos gamtos apsaugos draugijos atstovas Michaelis Løvendalas Kruse mano, kad projektas bus naudingas aplinkai.
„Įrengiant Fehmarnbelto tunelį, Danijos ir Vokietijos pusėse bus sukurtos naujos gamtinės teritorijos ir akmeniniai rifai. Gamtai reikia erdvės, todėl jos bus daugiau“, – sakė jis.
Manoma, kad „didžiausias privalumas bus nauda klimatui – greičiau kertant juostą traukiniai taps rimtu iššūkiu oro transportui, o krovinių gabenimas elektriniais traukiniais yra neabejotinai geriausias sprendimas aplinkai“.
