Šiandien, vasario 14 dieną, minima Pelenų diena, nuo jos prasideda Gavėnios laikotarpis. Jis tikintiesiems ypatingas, nes jo metu ruošiamasi šv. Velykoms. Apie tai, ką svarbiausia žinoti apie Pelenų dieną ir Gavėnios laikotarpį, papasakojo kunigas Ričardas Doveika.
Pelenų diena dar vadinama Pelenų trečiadieniu. Pagrindinis Pelenų dienos ypatumas yra tas, kad nuo jos prasideda Gavėnios laikotarpis.
Pelenų diena žymi Gavėnios pradžią
Anot R. Doveikos, ši diena labai svarbi, nes jos metu itin apribojamas maisto racionas ir vyksta ypatingos mišios.
„Gavėnia visada prasideda trečiadienį, Pelenų dieną, tai pirmoji šių metų ne tik susilaikymo nuo mėsiškų valgių diena, bet ir pasninko diena.
Kaip žinia, krikščionys per metus pasninkauja du kartus, kas reiškia ne tik susilaikymą nuo mėsiškų valgių, bet ir savo maisto raciono sumažinimą tuo būdu laisva valia sudarant alkio pojūtį visą dieną. Visą dieną žmogus turi jausti alkį, poreikį valgyti.
Net ir šiais laikais, modernioje visuomenėje, kai mes retai kada būname alkani ir visada užkandžiaujame, laisva valia patirti poreikį valgyti, patirti alkį – jau yra didelis iššūkis.
Šiandien mes turime tokią dieną, kai ne tik susilaikome nuo mėsiškų valgių, bet ir valgome tiek, kad visas dienos suvartotas maistas neviršytų vieno sotaus pavalgymo dienoje.
O kas dalyvaus šiandien mišiose, tai bus paženklinti užberiant ant galvos pelenų žiupsnelį ir ištariant: „Ir atmink, žmogau, kad iš dulkės į dulkę pavirsi““, – Pelenų dienos išskirtinumą paaiškino kunigas.
Per Gavėnią svarbus ne tik pasninkas
Anot R. Doveikos, svarbu suprasti, kad nuo Pelenų dienos prasidedantis Gavėnios laikas nėra svarbu vien tik dėl pasninko. Taip pat svarbios trys krikščioniškos praktikos.
„Visą Gavėnios laikotarpį ženklina violetinė spalva, kuri yra susikaupimo, atgailos ženklas. Tačiau tai ne liūdesio metas, nes Gavėnia paženklinta trimis praktikomis: malda, pasninku, išmalda.
Gavėnia reiškia ypatingos šviesos metą, kada mes malda kaip įrankiu pasinaudojame savo sielos išganymui. Per pasninką mes sugrąžiname save į sau tinkamą egzistencinę būseną, Dievo kūrinio būseną <…>.
Ir taip pat svarbi išmalda, geri darbai. Tai reiškia, kad mes per tai suprantame, kad norint gyventi dėl savęs, reikia gyventi dėl kitų, kad žmogų žmogumi padaro tik patarnavimas kitam.
Juk tas, kuris yra nepatyręs skausmo, nesupras kito skausmą patiriančio žmogaus“, – tris svarbias Gavėnios praktikas išryškino R. Doveika.
Kupinas apmąstymų laikas
Nuo Pelenų dienos prasidedantis Gavėnios laikotarpis taip pat svarbus tuo, kad jo metu apmąstomas žmogaus ryšys su Dievu. Anot kunigo, šis laikas gali padėti paruošti save būti oriu ir vertu meilės kupino gyvenimo.
„Kalėdoms mes turime Adventą, Velykoms mes turime Gavėnią – kelią, kuriame mes išgyvename ne tik pasiruošimą Velykų šventei, bet ir pamąstome visą Kristaus gyvenimą, kuris mums parodo, kas yra žmogus, kas yra Dievas, koks yra santykis tarp Dievo ir žmogaus, santykis su nuodėmės tikrove, kaip Dievas žvelgia į nuodėmę, mirtį, kančią ir skausmą, kaip žmogus reaguoja į šią tikrovę.
Mes matome, kad skausmas, kančia, mirtis ne tik paliečia žmogų, bet ir įsiveržia į jo egzistenciją ir iki Velykų dienos ta egzistencija buvo paženklinta mirties tašku <…>. Mes tikime, kad esame nemirtingos sielos, tai Gavėnios laikas yra būdas paruošti save būti vertam oraus, meilės kupino gyvenimo.
Gavėnia yra pakankamai rimtas dalykas, paliečiantis nuodėmę, meilės stoką, kančią, skausmą. Bet visame tame yra formuojamas prisikėlimo ir Velykinio įvykio apmąstymas“, – paaiškino kunigas R. Doveika.
