Dar prieš kelias savaites Kinijoje užfiksavus neaiškių virusų, sukeliančių sunkius plaučių uždegimus, protrūkį, panašūs susirgimai registruoti ir JAV bei Europoje. Ar turėtų lietuvius gąsdinti „baltųjų plaučių“ sindromu arba „baltųjų plaučių“ pneumonija vadinama liga, pasiteiravome virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko.
Kinijoje kilus neaiškių virusų, sukeliančių plaučių uždegimus, protrūkiui ir ligonines užgulus daugybei vaikų, nuogąstauta, kad galbūt atsirado kažkoks naujas virusas.
Vis tik atlikti tyrimai leido atsikvėpti – paaiškėjo, kad vaikai sirgo sezoninėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bakterinės infekcijos, gripas, respiracinis sincitinis virusas ir peršalimas.
Tuo metu „baltųjų plaučių“ sindromu ši būklė praminta dėl paprastos priežasties – sirgdami plaučių uždegimu vaikai turėjo baltų dėmių ant plaučių.
„Tai pagal tam tikrą klinikinį požymį diagnozuojama būklė, kai atlikus rentgeno nuotrauką matomos baltos dėmės. Baltas dėmes plaučiuose dažniausiai sukelia Mycoplasma pneumoniae – tam tikra bakterijų rūšis, sukelianti kvėpavimo organų gleivinės pažeidimą“, – komentavo užkrečiamųjų ligų specialistas S. Čaplinskas.
Kaip pasakojo jis, dažniausiai šia serga vaikai iki 5 metų, tačiau gali susirgti ir vyresnio amžiaus vaikai bei suaugusieji.
„Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip kosulys, karščiavimas, bendras organizmo silpnumas, nuovargis, užgulusi nosis, akių ašarojimas, kai kuriems gali būti ir vėmimas ar viduriavimas“, – vardijo virusologas.
Kas kelis metus sukelia plaučių uždegimo protrūkius
S. Čaplinsko teigimu, toks susirgimų protrūkis iš esmės nulemtas dviejų aspektų. Vaikų, sergančių plaučių uždegimu, visų pirma padaugėjo dėl to, kad ilgą laiką per karantinus jie buvo uždaryti namuose.
„Ypač tose šalyse, kur buvo labai griežtas karantinas ir vaikai ilgai nėjo į ugdymo įstaigas, jie paprasčiausiai nepasidalino mikroorganizmais, nesirgo peršalimo ligomis. Dabar, kai ribojimai atlaisvinti, jie pradėjo intensyviai keistis mikroflora. Ir tie vaikai, kurių imuninė sistema dėl to paties karantino yra labiau nusilpusi, greičiau suserga, tada galbūt užtenka ir mažesnės infekcinės dozės“, – kalbėjo profesorius.
Kitas momentas – Mycoplasma pneumoniae bakterija paprastai kas dvejus trejus metus sukelia plaučių uždegimo protrūkius.
„Kadangi susirgimų mikoplazmos pastaruosius metus yra padaugėję, tikėtina, kad paprasčiausiai sutapo šie veiksniai. Vienais atvejais gal nebūtinai mikoplazmos sukėlė ligą, bet greičiausiai būtent ši bakterija yra tas sukėlėjas, kuris ir duoda tokį klinikinį vaizdą“, – komentavo profesorius.
Jis pabrėžė, kad kol kas nemutavo joks virusas, neatsirado naujas sukėlėjas: „Nėra tokių duomenų, paprasčiausiai pasinaudojo galimybe intensyviau plisti tie sukėlėjai, tarp jų – ir mikoplazmos, kurių plitimas buvo ribotas pandemijos metu.“
„Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip kosulys, karščiavimas, bendras organizmo silpnumas, nuovargis, užgulusi nosis, akių ašarojimas, kai kuriems gali būti ir vėmimas ar viduriavimas“, – vardijo S. Čaplinskas.
Lietuvos vaikų gydytojai portalui tv3.lt neseniai pasakojo, kad kol kas nestebintys didesnės plaučių uždegimais sergančių vaikų bangos. Tiesa, sergančiųjų koronavirusu ir kitais peršalimo ligų virusais – daug, „iškrenta“ ištisos klasės.
„Kaip žinome seną taisyklę, virusams plisti sienų nėra. Tačiau nebūtina jų atsivežti iš kitų šalių, mikoplazmų pilna visur. Tad jei tik susidarys sąlygos, bus nusilpęs organizmas, daugiau jų cirkuliuos, gali būti atvejų ir pas mus“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Kartu jis priminė, kad virusų sukeltas plaučių uždegimas gydomas simptomiškai, tačiau jei jį sukėlė bakterijos, tada reikia skirti antibiotikus. Dėl šios priežasties reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatytas ligos sukėlėjas ir paskirtas tinkamas gydymas.
Jei vaiko būklė staiga blogėja, aukštos temperatūros nepavyksta sumažinti vaistais, patartina nieko nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Kinijoje – naujas ligos protrūkis: ligoninės perpildytos vaikais:
Čaplinskas patarė, kaip apsisaugoti
Paklaustas, ar „baltų plaučių“ sindromas kuo labai skiriasi nuo įprasto plaučių uždegimo, S. Čaplinskas teigė, kad tai daugiau sąlyginis pavadinimas.
„Jis duotas tam, kad operatyviau ir aiškiau informacija galėtų dalintis stebėjimo sistemos. Jis, viena vertus, nieko nereiškia, kita vertus, šito reikia tam, kad budrumas būtų aukštesnis, būtų galima atsekti, kur yra tokių susirgimų pakilimas.
Svarbiausia žinoti, koks yra tokios būklės sukėlėjas. Tai kai matysis daugiau tokios klinikinės išraiškos sukėlėjų, tada gal bus stipresnis informavimas, stebėjimas, siekiant perspėti apie kažkokį didesnį protrūkį“, – aiškino jis.
Kartu pašnekovas pridūrė, kad ir apsaugoti nuo šios ligos galima laikantis visiems gerai pažįstamų taisyklių.
„Svarbu stiprinti imuninę sistemą, ypač vaikams, kad būtų užtikrinamas režimas, pakankamas poilsis, sveika mityba, labai svarbus patalpų vėdinimas, kad sergantys vaikai neitų į ugdymo kolektyvus“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Paklaustas, ar skiepai nuo pneumokokinės ir kitų infekcijų taip pat būtų vienas iš apsisaugojimo būdų, profesorius teigė, kad neišmintinga būtų tuo nepasinaudoti:
„Kai turime tokią situaciją, kai gana plačiai popandeminiu laikotarpiu plinta peršalimo ligų sukėlėjai, būtų neišmintinga nepasinaudoti galimybe ir nestiprinti specifinio imuniteto nuo tų sukėlėjų, nuo kurių yra skiepai – pradedant nuo pneumokoko, gripo ir baigiant COVID-19.
Nes vis tik koronavirusas toliau mutuoja, kinta, stengiasi apeiti imuninę sistemą. Yra aišku, kad ir toliau vyks vadinamos lenktynės tarp viruso gebėjimo išvengti imuninės sistemos ir užkrėsti žmogų bei žmogaus galimybės apsisaugoti, pradedant nuo nespecifinių apsaugos priemonių, baigiant vakcinacija.“
Vis labiau nerimą kelia liekamieji reiškiniai
Jis priminė, kad kuo toliau, tuo labiau aišku, kad tiek gripas, tiek koronavirusas sukelia ne tik greitą klinikinę eigą, bet ir ilgus liekamuosius reiškinius.
„Tuo pavojingas ir gripas, tik tiek, kad kovidas pažeidžia daugiau sistemų ir yra platesnis ilgalaikių pažeidimų pobūdis. Jei gripas daugiausiai pažeidžia kvėpavimo takų sistemą, tai koronavirusas gali pažeisti ne vieną organizmo sistemą. Dabar tam skiriamas ypatingas dėmesys.
O iš mūsų institucijų pagrindinė akcentuojama informacija – kiek diagnozuota atvejų, kiek žmonių yra gydoma ligoninėse ir kiek mirė. Jau seniai aišku, kad diagnozuota bus daug mažiau žmonių, nei buvo diagnozuojama pandemijos pradžioje, nes dauguma žmonių nesitiria arba serga lengviau“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Pasak jo, tie žmonės, kurių imunitetas nusilpęs, imuninė sistema išblėsusi po buvusios ligos ar buvusio skiepo, ne tik serga sunkiai, bet ir turi liekamuosius reiškinius.
„Ir tai galbūt turėtų būti argumentas šeimoms pasirūpinti ypač silpnesnę sveikatą, silpnesnę imuninę sistemą turinčių šeimos narių sveikata. Ir net ir dabar būtų nevėlu tiems, kurie nepasiskiepijo, tą padaryti“, – pridūrė S. Čaplinskas.
Arūnas Dulkys įvertino sparčiai augantį COVID-19 susirgimų skaičių Lietuvoje: atskleidė, ar bus ribojimai:
