Kelių direkcija pripažįsta, kad dėl prasidėjusio karo rangovai kreipėsi dėl kelių tiesimo ir remonto darbų indeksavimo, dėl ko darbai pabrango apie 11 mln. eurų. LAKD vadovas taip pat atskleidė, kokioje stadijoje yra kelio „VIA Baltica“ projektas ar gėda virtęs kelio Vilnius–Utena remontas.
Seimo Ekonomikos komitete parlamentarai klausėsi, kaip šiemet vykdomi kelių remonto darbai. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas teigė, kad kelių priežiūra ir jos finansavimas šiemet susidūrė su daug iššūkių.
„Tačiau džiugu, kad visiems kartu pavyko tam tikrus procesus stabilizuoti. Visų pirma, norėčiau pasidžiaugti, kad turėjome indeksavimo procesą. Sparčiai pabrangus žaliavoms ir išaugus kainoms, buvo klausimas, kaip toliau daryti.
Rangovai motyvuotai kreipėsi su prašymais indeksuoti sutartis. Nebuvo lengva, reikėjo laiko įsibėgėti. Nuo balandžio pradėjome tą procesą ir šiuo metu yra apie 70 sutarčių indeksuota, kurių vertė 10 mln. eurų. Procesas yra išjudėjęs ir eina į pabaigą. Tai leido mums nenutraukti darbų, kurie buvo suplanuoti“, – kalbėjo J. Skačkauskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Remigijus Lipkevičius pateikė tikslesnius skaičius. Spalio duomenimis, iš 29 tiekėjų gauti 108 pagrindimai su prašymais indeksuoti sutartis. Vienuolika atvejų indeksavimas nebuvo galimas, nes sutartis buvo arba praktiškai baigta, arba vėluojama atlikti darbus. LAKD duomenimis, papildomai dėl indeksavimo reikės 11,36 mln. eurų.
Jo teigimu, kelių finansavimas piką išgyveno 2020 metais, pastaruosius dvejus metus keliams skirtas mažesnis pinigų maišas, kitąmet finansavimas turėtų išlikti panašus.
Pasak LAKD direktoriaus, šiemet valstybinės reikšmės keliams skirta 385 mln. eurų., daugiausiai skirta kelių priežiūrai, žvyrkeliams ir kelių bei tiltų paprastajam remontui. R. Lipkevičius atskleidė, kad dėl geopolitinės situacijos, rangovams atsisakius, 18 sutarčių neįsigaliojo arba buvo nutrauktos.
„Tikimės, kad planas, kuris numatytas šiais metais, nesižiūrint į geopolitinę situaciją, kai vasario 24 d. prasidėjo kariniai veiksmai Ukrainoje ir buvo nutrūkusios tiekimo grandinės, <...> bus įvykdytas“, – tikisi R. Lipkevičius.
Kalbėdamas apie pagrindinius šių metų projektus, LAKD direktorius pažymėjo, kad šiuo metu užduotis numeris vienas – „VIA Baltica“ kelio plėtra nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.
Magistralėje Vilnius–Kaunas R. Lipkevičiaus teigimu, šiemet pagrindinis darbų objektas – Kleboniškio tilto rekonstrukcija. Anot LAKD vado, jau įvykęs viešasis pirkimas, bus laukiama leidimo sudaryti sutartį. R. Lipkevičius tikisi, kad sutartis dėl darbų bus pasirašyta šiemet ir pradėti vykdyti darbus.
Juda ir didžiule gėda tapusio kelio Vilnius–Utena remontas. R. Lipkevičiaus teigimu, pasirašytos projektavimo sutartys tvarkyti ruožą nuo Molėtų iki Utenos, projektuotojai turi parengti techninius projektus, kad kitąmet būtų galima skelbti darbų konkursus. Taip pat šiemet paskelbtas konkursas projektavimo darbas nuo Vilniaus iki Molėtų.
Kelyje Kaunas–Prienai–Alytus, anot LAKD vadovo, vykdoma žemės paėmimo procedūra.
R. Lipkevičius taip pat išreiškė lūkestį, kad pavyks pritraukti kariniam mobilumui skirtas lėšas „VIA Baltica“ ir kitų projektų vykdymui.
Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad Lietuvos keliai yra tragiškos būklės. Pasak Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, nesulaukusios valstybės paramos, kai kurios savivaldybės jau pačios ėmėsi iš savo kišenės tvarkyti degraduojančius kelius. Specialistai įspėja, kad situacija ateityje gali virsti tik dar labiau kritine.